Tarkim, pradžioje išskrenda 2 500 000 kolonistų.
Pirmojo sustojimo metu jie pasidaugina, tai gaunasi maždaug 2 000 000 naujagimių. Po 5 metų - dar viena naujagimių banga. Dar 2 milijonai.
Dar po 5 metų - antrasis skrydis. Jo pabaigoje turime:
2 500 000 kolonistai
2 000 000 keturiolikmečiai paaugliai
2 000 000 penkiamečiai vaikai
Tikėtina, kad per sekančius 5 kasybos metus atsiras dar 2 milijonai vaikų. Be to, po 5 metų keturiolikamečiams sukanka 19, dalis jų sukyla.
Sekantis septynerių metų skrydis.
Tikėtina, jo metu bus dar viena naujagimių banga.
Vadinasi, išnirę į potencialios supernovos sistemą, kolonistai atrodys taip (skaičiai plius minus):
2 500 000 pirminiai kolonistai
1 850 000 naujoji karta, 26 metų (minus sukilėliai)
2 000 000 naujoji karta, 17 metų
6 000 000 naujoji karta, 10 metų
6 000 000 naujoji karta, 1-3 metai
Iš viso: 18 350 000 žmonių.
arba
4 350 000 suaugusiųjų
2 000 000 paauglių
12 000 000 vaikų nuo 1 iki 10 metų.
Matyt, mano eilė. Aptingau. Prie žvaigždėlapio turėčiau padirbėti, kad sąrašas būtų aiškus...
Ok, perskaičiau kylančius klausimus ir manau, atsakymai gana lengvi:
1. Pradinis kelionės tikslas, žinoma, kolonizacija ir Žemės įtakos didinimas. Tikėtina, kad ateityje pirmiausiai bus kolonizuotas Marsas, gal kažkuris Jupiterio palydovas (tarkim, Ganimedas), o toliau kur? Žinoma, į žvaigždes.
Pirma didžiausia problema - žvaigždės toli, jų palydovus sunku sužiūrėti per tokį atstumą, todėl tikėtina, kad kelionė netgi prie artimiausios gali būti tuščia it romo statinė girtų piratų laive. Todėl kolonizacijai skirtas laivynas paruošiamas labai kruopščiai - surenčiami keli milžiniški kariniai laivai ir vienas laivas - miestas. Ir tas Valko aparatas, kuris padeda balaganui judėti padoriu greičiu.
Antrinis kelionės tikslas - krušliava žmonių kolonizuotose teritorijose. Vyriausybės pastebi negerą tendenciją - vos tik įkuriama nauja kolonija kuriame nors palydove ar planetoje, žmonės (pirmiausia kiniečiai ir indusai) puola daugintis it triušiai ir populiacija didėja geometrine progresija, nepaisant netgi dirbtinių ligų bei tyčinių "gamtinių" katastrofų.
Žodžiu, vyriausybės nori gyventi geriau. Todėl keli milijardai kiniečių draugiškai susibėga ir pastato laivyną, skirtą kolonizacijai. Sukiša į jį pusę milijono perspektyvių, aseksualių žmonijos atstovų ir pasiunčia... į žvaigždes pasiunčia...
Laivyną skraidinanti sfera turi ir antrinį tikslą. Tokia pati dar viena lieka Saulės sistemoje, laukianti signalo iš sėkmingai prisišvartavusių kolonistų. Po signalo abi sferos suformuotų "koridorių", kuriuo beveik mirksniu galėtų keliauti ištisos flotilės daugintis ištroškusių homo sapiensų. Gyventi ir daugintis. Daugintis ir gadinti orą.
2. Iš pradžių kolonistų flotilė yra griežtai organizuota, jokių atskalūnų, piratų ar nepritampančių. Laivų skaičius irgi labai aiškus - trys kreiseriai ir vienas laivas - miestas. Ir viskas.
Įdomybės prasideda atvykus į pasirinktą žvaigždę.
Pasirodo, kad pasirinktas taikinys - visiškai tuščias pasaulis, kuriame nėra nė vienos tinkamos planetos, o vienintelė per teleskopus įtarta planeta pasirodo beesanti suskilusi ir nestabili, besilaikanti ant garbės žodžio. Sistemoje karaliauja dujiniai gigantai, gigantiškos ledo kometos ir klaikūs asteroidai. Gera vieta iškasenoms, bet visiškai netinkama kolonizacijai.
Pasimetę kolonistai supranta, kad įkliuvo - jų palydovė sfera beveik nebeturi kuro, o dėtis nėra kur. Vis dėl to jie šiaip ne taip atsipeikėja ir nusprendžia masiškai nesižudyti - tam labai padeda (amžiną atilsį) "Admirolo Nelsono" kapitonas Kriugeris, sugebantis kažką papezėti viešai. Žodžiu, laivyno žmonės nusprendžia griebtis darbo ir surinkti kuro atsargas dar vienam tarpžvaigždiniam skrydžiui.
Tuo metu (tikriausiai iš nevilties) prasideda psichologinės metamorfozės ir aseksualūs kolonistai palieka labai seksualūs ir krušlūs. Vos per du metus laivas- miestas prisipildo naujais gyventojais ir iškyla demografinio sprogimo klausimas - o kur dėti tuos 225 887 vaikučius? Iš kur gauti tiek maisto, oro, o svarbiausia - erdvės?
Štai tada, berinkdami kurą, kolonistai imasi antrinio plano - ima išgavinėti iš asteroidų geležį, plutonį, varį, iš kometų - vandenį, deguonį, helį - visą Mendelejevo lentelę ir "Admirolo Nelsono" gamyklose versti visas naudingas iškasenas į atsargas, medžiagas ir galop - konstrukcijas.
Gimsta dar du laivai - miestai. Tik, kadangi darbuotasi ne nagingų kiniečių ir indusų meistrų, naujieji laivai atrodo... hm... nu ne tokie patrauklūs. Jie daugmaž praktiškesni.
Taip gimsta papildomi laivai - mokslinės laboratorijos (LAB-1, LAB-55), kosmositis "Prometėjas" ir "Strelka ir Belka". Be to, kariškiai pagaliau pastato savo paslaptingą obeliską, kurio paskirties niekas nežino.
Po dešimties metų statybų ir kuro rinkimo, pagaliau flotilė pasiruošusi vykti link antrosios nusižiūrėtos žvaigždės. Šį kartą observatorijos pasistengė labiau ir nužiūrėjo daugmaž perspektyvią žvaigždę.
Kelionė trunka ketverius metus, per tą laiką kosmosičiai galutinai užsipildo iki lubų , žmonės visai pameta protą, įkuria vietinę "Sodomą" ir "Gomorą", nuo ko populiacija padidėja iki naujų aukštumų. Atsiranda labai nepatenkintų individų, kurie nori didesnių erdvių ir tylos bei ramybės.
Antroji pasirinkta žvaigždė kolonistams pasiūlo dar vieną siurprizą - planetų joje da figa, visos gražios, dailios, visos caca, bet... visose radioaktyviojo urano kiekiai viršija bet kokias normas. Žodžiu, gyvenk, mutuok ir žvenk.
Tuo metu "Admirolo Nelsono" kapitonas Kriugeris miršta nuo širdies smūgio, valdžią paima jo keturiolikmetis sūnus Goria Žiaurusis.
Atvykę į naują sistemą kolonistai neturi išeities - vėl reikia kaupti atsargas, vėl rinktis naują žvaigždę.
Naujasis kuro rinkimas trunka greičiau - po pirmojo yra likę pakankamai prigaminta autonominių kasyklų, jų pastatoma dar daugiau, kad darbai vyktų pilnu tempu. Tačiau viskas užtrunka pakankamai ilgai - net penkerius metus. Per tą laiką vaikučiams sukanka po devyniolika, jie išmoksta galvoti galva ir nejučia supranta, kad tėvelių kelionės tikslas jų nebetenkina. Jie nori savo tikslų ir savo priemonių.
Įvyksta pirmieji sukilimai, nuvaromos kelios autonominės gamyklos ir kasyklos. Jos nebe kurą gamina, o visokius įvairaus dydžio laivus. Taip gimsta likusi flotilės dalis, tam tikros grupuotės ima peštis tarpusavyje dėl įtakos, atsiranda įvairaus plauko banditėlių, nepatenkintų esama valdžia. Jie netgi ima puldinėti karines kasyklas, kuro sintetinimo linijas, kad tik užsidirbtų kuo daugiau pagarbos.
Goria Žiaurusis neturi išeities - jis atidengia ugnį į atskalūnus ir paskelbia ultimatumą - arba jūs geručiai cacos, arba mes išskrendame be jūsų.
Atskalūnai atsako atominėmis bombomis, todėl pirmą kartą panaudojamas obeliskas. Niekas niekada nematė, kaip tiksliai jis suveikė, bet 105 laivų atskalūnų flotilė staiga išnyko be pėdsako, liko tik keli laivai, nespėję į mūšį. Šie nusprendžia, kad bus cacos - kol kas. Jie prisijungia prie flotilės ir patyliukais laukia savo momento. Obelisko panaudojimo momentu netyčia buvo sunaikinta didžioji dauguma kuro sintetinimo linijų, tačiau tuo metu darbai jau ėjo į pabaigą.
Po penkerių metų darbų laivynas, pasipildęs naujais laivais ir pagausėjęs iki neįsivaizduojamo gyventojų tankumo kubiniame metre, pajuda į naują kelionę. Jie dar nežino, kad po septynerių metų skrydžio išnirs prie potencialios supernovos, be kuro atsargų, be sintetinimo linijų, bet su milžiniška, erdvės ištroškusia populiacija.
Suprantu, Edgarai, kad tiesiog suklydai - visiem taip būna. Atsiprašau už kiek gruboką išsityčiojimą.
Tau tereikėjo perskaityt ilgąjį Aurimo komentarą, kuriame jis suformuluoja ką ir apie ką rašysim. Paminėti ir kolonijiniai laivai, ir juos saugantys kareiviai, ir visa kita - daugmaž aišku, kad žmonės į ten skrenda gyventi, mokslininkai - tyrinėti, kareiviai vaidinti, kad visus saugo, nors iš tiesų jie tiesiog klauso vyresnybės nurodymų, o vyresnybė paprasčiausiai bando plėsti savo įtaką. Prie viso to galima prieiti ir paprasčiausiai logiškai mąstant (juk ne šventojo gralio ieškoti į kitą galaktikos galą keli milijonai žmonių danginasi).
Kas dėl mano žinutės, kurią pacitavai - manau tiesiog nemokėjai jos perskaityt. Gerai įsižiūrėk į sakinį, kuris neva ir sukėlė tau susidomėjimą. Turėtum suprast, jog akcentas ten dedamas ties žodžiu "kartu".
__________________
O šiaip tema šiek tiek užsikirto. Kieno eilė pasireikšti ir papildyti pasaulį? Aurimai? Sebai? Meškiuk?
Tikėtina, kad su kolonija prasileidau nors komentarų perskaičiau nemažą dalį gana įdėmiai. O smagiausia, kad paklausti kur reikalo didingumas paskatino vienas komentaras. Čia jo ištrauka: "Gūt. Šaunuolis, Sebai. Tik nedidelis papildymas - manau reikėtų paaiškinti, kodėl visas kolonijinis taboras keliavo kartu, ir kaip keliavo. Stumt visus laivus tūkstančius metų nuo vienos žvaigždės iki kitos - žuvęs reikalas, laiko tam neturim.."
Edgarai, kaip manai, ką reiškia žodis kolonija? Atleisk, kai mes visi jį bent keliasdešimt kartų kartojom - nesusimąstėm apie tai, kad kažkas gali tiesiog nesuprasti...
Ir šiaip, tau vertėtų perskaityt bent kelis komentarus šioj temoj. Net jei nesupranti pusės žodžių, likusių turėtų pakakti. (Nors ir vėl bijau, kad tiesiog pervertinu tave.)
O tai visgi? Koks tikslas? Yra kažkas didingo dėl ko visas šis reikalas vyksta? Ar visi po pamokų neturėjo ką veikti tai išskrido po visatą pasibastyti? Na gerai, tokiais greičiais - po galaktiką.
Nes ko jie skrendą į kažkokią saulės sistemą? Šiaip sau? Labai jau didelė tikimybė, kad neatras ko tikisi. Susitarę su vietiniais? Tai tada kodėl nežino apie saulės rengiamą pokštą? Nors tie vietiniai kaip supratau "ne kažką" bus.
Ar stumdysit po kampus pavydą, godumą, melą, apgaules, vieną kitą teisingumo ieškotoją? Tokio brudo per tv po keturių galima prisižiūrėt. Atskrido neaišku ko, o išskrist bando, kad nepadvėstų? Tai bus kažkas panašaus:
-Tu sergi vėžiu. Tau liko pora metų.
Kaip kažkas minėjo, kare didvyriškai žmonės nemiršta. Taip ir čia, bus savęs gailinčių vėžininkų armija. Iš kurių viena kitas naglesnis dergs ant visų.
Flaxai, kam juos kviesti? Juk akivaizdu - jie patys kur reikia ir kur nereikia įlenda, tik nespėk sužiūrėt. Skrenda dešimtys laivų, kai kurie iš jų gal net gaminti pagal futuristinę stealth technologiją arba tiesiog per maži, kad radaru aptiktum, taigi niekas ir neapsiima skaičiuoti, keletu katerių daugiau ar mažiau. Taip pat čia puikus penas konspiraciją mėgstančiųjų vaizduotei.
O kodėl piratus paėmė į ekspedicijos flotilę? Čia tam, kad kariškiams ir biurokratams nereiktų naujų problemų susigalvoti, kai į vietą nuvyks? Neišspręstas senas su savimi vežasi?
Aš taip pat už mažesnį kaip šviesos greitis. Jei skrydžiai vietinės sistemos ribose truks tik kelias minutes kosminis piratavimas netenka prasmės. Be to, kaip atskirti kuris laivas greitas, o kuris lėtas? Vienas tarp planetų skris dvi minutes, kitas pusantros?
Taip pat man nepatinka pasibaigiančio kuro idėja. Juk tai bilietas į vieną pusę. Nuskridus gali paaiškėti, kad deuterio ir tritijaus atsargas išsėmė čia anksčiau apsilankęs ufonautų laivynas. Tarkime, kad kuro elementai yra vos ne amžini. Arba galime galvoti, kad didžiuosiuose laivuose yra beveik amžinos energijos atsargos, o mažesnieji turi kažką panašaus į akumuliatorius.
Erdvės iškreipimas taip pat nėra prie širdies, bet priimtinas variantas. Šiaip generatoriaus užpompavimas gali trukti ir du metus - žvaigždės negeroves juk galima pastebėti ne iš karto. Pavyzdžiui, tiksliems skaičiavimams trukdo artimoje orbitoje besisukantis dujinis gigantas. Ir praėjus kokiam mėnesiui paaiškėja, kad po 23 mėnesių bus bum, o užkačiagarinti aparatui reikia 24... Nors geriau 30 mėnesių.
P.S. Aurimai, jei nesupranti kaip iškreipiama erdvė, tuomet pasičiupk dėdės Petro naminukės, turinčios 128 laipsnius ir kaukštelėk... Tuomet išsikreips ne tik erdvė, bet ir laikas.;)
Aurimai, juk aiškiai parašiau - norint "apšildyti" sferą (padaryti su ja kažkokias manipuliacijas, leidžiančias skristi, bet žmogui be penkiolikos aukštųjų sunkiai suvokiamas) reikia nemenko laiko tarpo - gal kokių trejų metų, gal dviejų su puse (intrigai). O jei nori konflikto su kariškiais - lai sklinda gandai, jog šie gali tą pačią sferą mažesniu galingumu paleisti ir gražiai išsidanginti velniop, palikdami kitus likimo valiai. Bet tik gandai (ar tiesa - neaišku). Be abejo, sfera ir skydo vaidmenį atliks.
Kodėl kiekvienas taboro laivas negali skristi virššviesiniu greičiu? Elementaru - tada jis nesunkiai pabėgtų nuo supernovos. O šito mes leisti negalime (kokie mes sadistai). Tarpplanetinio judėjimo 20-30 procentų šviesgreičio, manau, visai pakaks, kad kelionės neužtruktų ilgiau nei dvi - trys dienos nuo vieno sistemos krašto iki kito.
Mano nuomone, ta erdvę kraipanti (nu neįsivaizduoju aš tokio dalyko, kaip iškreiptos erdvės, nors tu ką) sfera nėra reikalinga tuo atveju, jeigu laivynas skaičiuoja kuro rezervo atsargas. Tarkim, malasi balaganas nuo sistemos prie sistemos 1,4 šviesos greičio, tačiau atskridę jie lieka praktiškai be kuro. Kuras - deuteris ir tritis. Šių elementų yra vandenyje ir ten, kur yra vandenilio, bet tu pabandyk surinkti!
Žodžiu, idėja tokia, kad jie ilgam įstringa bet kurioje sistemoje, kurion tik atvyksta. Tol, kol nepasipildo visų rezervų. O rezervus, žinoma, saugo kariškiai. Taigi, istorijos eiga su tokiu pataisymu įgauna egzotišką išdavystės kvapą - kariškiai, turėdami priemones, gali pasipildyti TIK savo reikmėms ir muilintis, palikę visus kitus ant ledo.
Virššviesinio greičio pliusai ir minusai:
Visų pirma, jis patogus skraidant vietinėje sistemoje. Greita ir nereikia laukti savaičių, kol nuskrisi nuo planetos prie planetos. Kitaip du metai bus iššvaistyti vien trainiojantis po tarpplanetinę erdvę.
Laivynas gali pasprukti savo jėgomis, jeigu tik surenkamas visas rezervas. Mažieji laivai negali sprukti pavieniui, nes jie neturi KUR laikyti tiek kuro atsargų. Vadinasi, visi priklauso nuo kažkurio laivo - degalinės. Arba kelionės metu visi prisijungia trosais prie kažkokio tarpžvaigždinio vilkiko.
Minusai - būriu traukiant tarpžvaigždinėmis erdvėmis galima nesužiūrėti pavienių meteoritų ir kometų, pasipainiojusių pakeliui. Arba kad ir pamestų žvaigždėlaivių ir pražuvusių kvarkvarų civilizacijų. O susidurti su kažkuo lakstant tokiais greičiais - jokio kaifo. Vadinasi, reikalingas milžiniškas skydas, kuris skrietų prieš laivyną ir surinktų visas pakeliui pasitaikančias katastrofas. Vadinasi, reikia kuro ir skydo varikliams.
Aišku, blogiausiu atveju galima skydą mesti šalin ir lėkti "na ura".
Laivų aprašymai gut, bet tas erdvę kraipantis daiktas man kliūva dėl vienos priežasties - jis gi padės visiems pasprukti nuo supernovos! Kur tada mirtino pavojaus nuojauta, blyn?
Neee, tą sferą reikia būtinai neatitaisomai sugadinti, arba bent jau kad jos remontas truktų ilgiau nei 2,005 metų!
Gūt. Šaunuolis, Sebai. Tik nedidelis papildymas - manau reikėtų paaiškinti, kodėl visas kolonijinis taboras keliavo kartu, ir kaip keliavo. Stumt visus laivus tūkstančius metų nuo vienos žvaigždės iki kitos - žuvęs reikalas, laiko tam neturim, bala žino kiek amžių šliaužiant iki trokštamo tikslo milijardinė laivyno bendruomenė būtų neatpažįstamai pasikeitusi. Senamadiški hipererdviniai varikliai, ištempiantys žvaigždes po visą ekraną atrodo neskaniai ir antimoksliškai, tad siūlau kažką panašaus į erdvės iškreipimą dideliame plote: vienas laivas (specialiai tam sukurtas) sukuria aplink save tam tikrą anomaliją, judančią nustatyta kryptimi porą - trejetą kartų greičiau už šviesą. Šioks toks kelių šimtų kilometrų spindulio burbulas, į kurį susispiečia keliaujantys laivai, ir (jei mokslininkų skaičiavimai būna teisingi) už tuzino parsekų esančią žvaigždę pasiekia vos per kelis metus.
Prie Sebo sąrašo pridedu Mobiliosios Bliadjevo Sferos Generatorių - 33 milijonų kūbinių kilometrų galingumo (generuojamos sferos skersmuo - 400 km. Šventasis, į tokią sferą tilps visi tavo laivai? Jei ne - sakyk, padidinsim), maksimalus greitis - apie du parsekus per žemės metus, vidutinei kelionei reikia tiek energijos, kiek per dešimtmetį sudegina nedidelė saulė. Problema tame, kad tik vienas kitas mokslininkas galėtų dorai paaiškinti iš kur ta energija gaunama ir kodėl tokio pat gavimo būdo negalima pritaikyt kitoms reikmėms išskyrus tarpžvaigždinisu skrydžius, bet net didžiausias dundukas iš "Armstrongo pėdsako" užkaborių jums pasakys, kad norint paruošti MBSG-33 skrydžiui reikia penketo metų ir titaniškų milijoninės mokslininkų armijos pastangų.
Pats generatorius - neįspūdingo dydžio (lyginant su laivais) konstrukcija, iš pažiūros atrodanti kaip šiukšlių krūva, aplink kurią nuolat zuja mokslininkų šatlai. Priklauso ji kareiviams, prižiūri ją mokslininkai-militaristai, ir nors tas daiktas kainuoja gal daugiau už visą keliaujantį laivyną, ypatingo susidomėjimo nekelia ir daugeliui tapo tiesiog žvaigždėto kraštovaizdžio dalimi. Jei niekas to nepadarys anksčiau, pirmame savo šmote pasistengsiu kažkiek aprašyti šitą stebuklą iš vidaus.
Turbūt nereikia minėti, kad kiekvienas laivas turi savo autonominį varikliuką, galintį jį įstumti iki keliolikos šviesos greičio procentų, o kariniai kreiseriai (pasak gandų) išstena ir visą trečdalį.
Dar siūlyčiau asteroidų žiede įterpti kokių neatpažintų objektų "KasČiaPerVelnias", "JuodasJonoUžpakalis" ir etc. Na, tiesiog, jei kiltų noras kažką įterpti papildomo. Be to, tai būtų nebloga plotmė fantazijai :) Gal koks pasislėpęs brolių kentaurų kosminis laivas, gal robotų gimtasis mėnulis, užmaskuotus nuo kvailių. Ir tt
Žvaigždėlapis labai gerai, tik būtų labai smagu pamatyti lentelę su planetomis. Arba kokią schemutę, nes dabartinį atspaudus ant A4 formato reikės mikroskopo, kad įžiūrėti kur veisiasi civilizacijos. ;) Be to, man būtų gaila tokio kiekio juodo rašalo. ;)