Taigi, stuktelėjo laikas pateikti dešifruotą žinutę. Ir man velniškai įdomu sužinoti kaip Nuar jį sugrūs į savo tekstą, jei iki šiol jo nebuvo dekodavusi.:]
sitas kodas labai paprastas, bet nieko gudresnio nesugalvojau. jie tave seka ir tu savo dienas baigsi taip pat, kaip ir as. tai neisvengiama. taciau tu dar gali rasti atsakyma. jis paslėptas tarp triju akmenu.
Taigi, paaiškinimas kaip veikė kodas. Telefonų knygoje esantis skaičius yra kodo raktas, parodantis per kiek pozicijų yra pastumta raidė. Tarkime turime tekstą "aaa aaa" pirmus du simbolius perstumiame per vieną poziciją, o paskutinį per dvi ir gauname "bbc". Tarpas ir skyrybos ženklai nekeičiami, todėl tarpas įskaičiuojamas tik nekeičiamas, kitas simbolis perstumiamas per vieną poziciją, vėlesnis per dvi, dar vėlesnis per vieną. Taip gauname "bbc bcb". Jei kas nesuprato šio paaiškinimo, rytoj galėsiu išrakinėti išsamiau.
Kodėl žinutė parašyta be lietuviškų raidžių? Ogi todėl, kad tai sms.:] Iš tiesų programuotojas tingėjo žaisti su simbolių kodų lentele - kompiuteryje raidelės išdėstytos kiek kita tvarka nei mūsų abėcėlėje.
Ne visai. Per dvi savaites gali sukurti jau visai neblogą tekstuką, kurį gal net kūriniu galima pavadinti. Gavus originalų tekstą bus gaila viską mesti lauk, todėl geriau esamą tekstą geriau pritaikyti naujai žinutei. Esmė yra ne reagavimo greitis, o gebėjimas išsisukti iš padėties.
Galima daryti ir kiek kitaip. Tarkime per pirmas dvi savaites autorius turi įdėti kūrinį su šifruota žinute. Tuomet atsiranda dešifruota žinute ir autorius lipdo antrą dalį kaip išmano. Tuomet tikrai nebūtų perrašymo nuo nulio. Tektų prie pradžios prisegti gerą uodegą.:)
Sebastianai, suprask, kad tavo pasiūlytas rašinio perrašinėjimo procesas, gavus dekoduota žinutės tekstą, iš principo nesiskiria nuo rašymo proceso. Kuo daugiau laiko turi derinimui, tuo mažiau skirtumų. Jei nėra apribojimo laike, tada kyla klausimas: kam rašyti tokiu sudėtingu būdu? Juk galima temą gauti iš karto su visais apribojimais ir tada suktis iš padėties. Kaip suprantu, tai yra testas greitai reakcijai ir universaliam rašymo būdui lavinti. Jei taip, tada verta priimti tavo siūlomą schemą.
Nuar, gerai, kad nepasakei, jog grandinėmis prie lovos prirakinau.:P
Taip, žinutę paprastiems mirtingiesiems paskelbsiu po to, kai pamatysiu Nuar kūrinį ir nuspręsiu ar verta naudotis tokiu pateikimo algoritmu.
Šiaip sistema, kad po dešifruotos žinutės paskelbimo per kelias minutes reikia sukrauti kūrinį į rašykus man nepatinka, kad dalyviai yra labai priklausomi nuo manęs, tiek aš nuo dalyvių. Be to, kai kurie dalyviai gali supasuoti vien dėl to, kad jiems netiks žinutės paskelbimo laikas.
Matyt, tik tada, kai bus aptartos visos mano padarytos klaidos. Sebastianas nustatė tiek apribojimų, kad rašymas šį kartą panašus į seksą, negalvojant apie asmeninius savo pojūčius.:)) Gryna mechanika.
Ne,Sabastianai, nebus. Trečiadienį 23.00 tu siunti man dekoduotą žinutę. 23.20 aš privalau įkelti tekstą. Dešimt minučių derinimui, penkios klaidų taisymui, penkios įkėlimui. Viskas sąžiningą.:))
Žinutė bus universali. Vienodai pritaikoma tiek užkietėjusiam fantasy, tiek ir sci-fi gerbėjui.:]
Nuar, tikiuosi, kad žinutė nebus nustumta į šalį nuo siužeto? Nesigaus toks variantas:
<koduota žinutė> Suplėšiau mobilų telefoną, nes nieko nesupratau. Po to suplėšiau telefonų knygą. Jaučiau, kad esu galingas. Pasiėmiau daug ginklų ir ėjau visų sprogdinti. Mane puolė vorai, vampyrai ir zombiai. Juos tryniau į miltus ir šniaukščiau kaip kakainą. Tas mėšlas iš tiesų vežė. Per minutę vidutiniškai nužudydavau po 246,15 žudymui skirtus padarus. Paskutinis likęs gyvas žudymui skirtas padaras pasakė: <dekoduota žinutė>. Suplėšiau jį į gabalus, nes nieko nesupratau. Tuomet nuplaukiau link saulėlydžio. Beplaukiant mane partrenkė garvežys.
Dvasių Vedle, tekstas bus bendras, užsiknisčiau begalvodamas kiekvienam. Mestelk regos organą į užduotį, kurią padariau Nuar. Bendra užduotis bus panaši.
Nuar, čia pprasideda ginčas ar mes norime rašyti juokingai ar gerai.:) Netaisytų juokingų tektų mes ir taip gauname. Bet gerų kūrinių reikia paieškoti. Gal geriau parašom gerus kūrinius (juokingus ar ne tenusprendžia pats autorius), juk skaitytojui dažniausiai yra svarbus galutinis produktas, o ne pats procesas.
Sebastianai, kadangi pradžiai nutarėme pabandyti, kas išeis iš tavo sumanymo, aš turiu mintį. Mano nuomone, tavo pasiūlyta kūrinio rašymo ir taisymo schema bus įdomi tik keliems žmonėms: tau ir tam, kas rašo. Nebus juokinga. Čia yra ir daugiau žmonių, kurie, kad ir nematomi, dalyvauja kaip skaitytojai. Reikia ir juos pralinksminti. Todėl siūlau pabandymui šią schema: tu man jau atsiuntei užkoduotą žinutę, aš rašau. Sekančią savaitę, mūsų abiejų sutartu laiku, abu prisijungiame rašykuose. Tu įkeli iškoduotą žinutės tekstą čia. Dešimties minučių bėgyje aš įkeliu savo parašytą tekstą į Fantastikos skyrių. O toliau..... Toliau visi juokiamės.:))
Sebastianai, atsiųsk man tokią žinutę. Kol yra laiko iki gruodžio 1 d., pabandysime visi kartu akivaizdžiai perprasti tavo siūlomą principą. Kai viskas bus aišku, tai gal ir daugiau rašykų prisijungs. Nes dabar rašys Meškis, aš ir galimai dar Aurimas. Mažoka.:(
Dabar paaiškinimas, kodėl nenoriu duoti iš karto dekoduotos žinutės. Pirmiausiai jei kas nors pats būtų norėjęs rašyti apie paslaptingas žinutes, tai jau būtų padaręs. Tikiuosi, kad kai kam dabar atsiras azartas sukonstruoti kūrinuką. Antroji priežastis - kai autorius žino koks turi būti tekstas parašo per daug nušlifuotą kūrinį. Niekada pats autorius savo personažui nesukurs tokios kiaulystės, kokią gali sukurti pašalinis žmogus. Galbūt taip situacija priartės prie realybės - dešifruodamas niekada nežinai kas ten bus: karinė paslaptis, nuoroda kur paslėptas gintaro kambarys, sąmokslininkų laiškas, pradinuko bandymas šifruoti savo meilės prisipažinimą ir t.t.