Idėja tokia, kad pirmiausiai gaunama šifruota žinutė. Tarkim:
MTOHSJSH OHDMN HQ BKBTR
Pirmas kelias, kuriuo gali eiti autorius
Sukuria istoriją, kaip detektyvas Morkauskas suranda negyvą bobutę rankoje tvirtai spaudžiančią tokį raštelį. Detektyvas greitai suseka, kad tai kovinė bobutė, priklausiusi Balbieriškio megztųjų berečių specialiajam daliniui. Morkauskas pradeda narplioti jos mirties aplinkybes, suseka kelis įtariamuosius, beveik išnarplioja kelis valstybinio lygio sąmokslus.
Atsiranda dešifruota žinutė:
NUPIRKTI PIENO IR ALAUS
Autorius supranta, kad žinutė visai ne į temą jo kurtai istorijai, todėl jis pradeda suktis iš padėties.
Pirmo kelio pirmas pabaigos variantas
Detektyvas Morkauskas supranta, kad jis be reikalo lupinėjo nagus liudininkams, miegojo su gėjais informatoriais. Bobutė paprasčiausiai ėjo apsipirkti. Neatlaikęs psichologinio diskomforto jis parašo užšifruotą priešmirtinį laiškelį ir mirtinai apsiskaito meilės romanais.
Pirmo kelio antras pabaigos variantas
Detektyvas Morkauskas supranta, kad tai dvigubas kodas. Pienas reiškia kokainą, o alus - kačiukus. Turėdamas naują informaciją, pasitelkęs naujus informacijos išgavimo metodus jis perpranta pasaulinį bobučių ir diedukų sąmokslą, pats patampa dieduku bei pradeda prekiauti kokainu ir kačiukais.
Antras kelias, kuriuo gali eiti autorius
Autorius pasitelkia visas savo kabalistikos, kriptologijos, kriptozoologijos žinias, porą dėžių alaus ir dešifruoja mano sukurtą žinutę. Tuomet autorius iš karto turi abi žinutes ir gali pradėti konstruoti kūrinį.
Archeologas Giliakapstis suranda skeletą tarp kurio pirštikaulių randą koduota raštelį. Nuvaręs pas savo draugelį Dešifrauską jis iškoduoja žinutę. Tuomet Giliakapstis pasineria į paslaptingą ir mistišką senovės lietuvių prekybos pienu ir alumi pasaulį. Archyvuose surenka informaciją, kurią patvirtina archeologiniai radiniais, kad jau senų senovėje lietuviai užsiimė genetiniais eksperimentais ir buvo išvedę karvę, kuri iš vieno spenio duoda pieną, o iš kito - alų. Dar du speniai buvo kaip rezerviniai. Vieną iš jų panaudojo eksportinei karvės versijai Rusomūūū, kuriai iš trečio spenio bėgo degtinė. Už tokius nuopelnus istorijos mokslui Giliakapstis gauna kelias premijas, mokslų gydytojo laipsnį ir palatą minkštomis sienomis su durimis be rankenos.
Antro kelio, kuriuo gali eiti autorius klystkelis
Kai atsiranda dešifruotas pranešimas, paaiškėja, kad autorius iškodavo pranešimą neteisingai. Tuomet jis turi dar smagiau suktis iš susidariusios padėties. Kadangi šitas variantas mažiau tikėtinas, pavyzdžio nepateiksiu.:]
Nelabai suprantu, Aurimai, kokį tu čia sąmokslą įžiūrėjai, bet aš būtent taip ir supratau, kaip kad tu aprašei: "Paprasčiau kiekvienam ne-programuotojui būtų, jei kūrinys būtų paprastas, bet pagal vieną taisyklę - pagrindinis kūrinio herojus gauna šifruotą žinutę ir susidomi ja. O kaip jis suksis iš padėties, koks tos žinutės turinys, kaip ji bus iškoduojama, tragedija, komedija ar drama tai - autoriaus reikalas." Visa Sebo pasiūlytos minties esmė (kaip aš ją supratau), kad mėnesio pradžioje visi fantastai gauna šifruotą žinutę, kuri turi būti panaudota kūrinyje, o jau artėjant termino pabaigai, gauna ir tą pačią žinutę dešifruotą, kuri irgi gali (ar būtinai turi?) atsirasti kūrinyje. Kabliukas tame - kaip užkoduota žinutė pasirodys kūrinyje ir kaip išsisuksi iš padėties, jei ta dešifruota žinutė nelabai įsipaišys į bendrą paveikslą. Aš taip supratau.
Kažkodėl man atrodo, kad St. Sebastianas pats gerai nežino, ko jis nori. O visi kiti į jo norus sureagavo ne kaip į Mėnesio Temą, o kaip į konkursą ar dvikovą.
Jei įsigilinti į šifruotos žinutės koncepciją, tai nereikia čia jokių "dviejų dalių" ar dar ko. Mes gausime nebe literatūrą, o literatūrinį žaidimą. Ir tada pašalinis lankytojas, pamatęs mūsų kodus, tiesiog pagalvos - "KPŠ???"
Paprasčiau kiekvienam ne-programuotojui būtų, jei kūrinys būtų paprastas, bet pagal vieną taisyklę - pagrindinis kūrinio herojus gauna šifruotą žinutę ir susidomi ja. O kaip jis suksis iš padėties, koks tos žinutės turinys, kaip ji bus iškoduojama, tragedija, komedija ar drama tai - autoriaus reikalas.
Aišku, galima ir daugiau kūrinio taisyklių primesti į katilą. Pavyzdžiui, kad privalomas kažkur vampyras, elfas, gnomas, dar kažkas... (čia kaip pvz., aš dar nieko ta linkme nesiūlau).
Man šis reikalas būtų artimesnis, jei mes imtumėmės rašymo, o ne raštų dalijimo į enigmas ir kita kalba parašytus super slaptus kodus. Kiekvienas Rašykų naujokas grafomanas šiais laikais sugeba "kodais" pavaryti, tik kad rakto niekada neduoda...
Gerai, kad užduotis būtų kiek sunkesnė, reikės parašyti tekstą kalba, kurią pats sugalvosiu.:) Rytoj bandysiu sukurti tekstą ir šiek tiek papildomos informacijos.
Sebastianai, sudėtingesnio kodo nereikia. Pas mane kaip tik Enigma "užlūžo". Kol kitą ištrauks iš paskendusio antro pasaulinio karo laikų povandeninio vokiečių laivo praeis daug laiko.:))
Pagal kokias abi?:) Jei autorius pakankamai gaudosi kodų laužime, jis tą kodą įveiks ir tuomet galės improvizuoti turimais duomenimis. Jei autorius nemoka dešifruoti, tuomet jam belieka improvizuoti sužinojus žinutės tekstą. Žinoma, autorius gali sulaukti kol atsiras ir dešifruotas tekstas, o tuomet jau suktis per dvi savaites ir sulipdyti kūrinį.:)
Pirmu atveju autorius gali stengtis parodyti koks protingas jo personažas, kad įveikė kodą. Antruoju atveju gauname žymiai realesnę situaciją - kartais išsiaiškinęs paslaptį supranti, kad viskas visiškai ne taip kaip tikėjaisi.
Kodas nebus sudėtingas, bet ir ne pats paprasčiausias. Gebėjimas programuoti kodų laužyme privalumas, tačiau šito įveikimui tai tikrai nebūtina. Esu tokį kodą nulaužęs rankiniu būdu.:] Jei potencialūs dalyviai turi noro, galiu ir labiau pasistengti šifruodamas.;)
Aš už. Manau, bus įdomu. Tik liko sutartį, ar rašome pagal vieną iš dviejų pasiūlytų užduočių, ar pagal abi. Juk ir toks variantas įmanomas vardan draugystės.:)
Manau, kad iki kitų metų.:) Žodžiu, sausio 1d. visi turėtume pulti ir skaityti puikius paslaptingus kūrinius.:]
Būtent mano sukurtas tekstukas. Autorius turi du kelius: 1. pats iššifruoti žinutę ir pagal ją rašyti kūrinį; 2. Gaminti kūrinį nieko nežinodamas apie žinutę, o gavęs iškoduotą tekstą suktis iš padėties kaip išmano.:)
Kodas nebūtų itin sunkus, tinkamas tiek senovei, tiek tolimesnei ateičiai. Žinoma, senovėje, jis būtų sunkiai įveikiamas, o tolimesnėje ateityje kodą turėtų įveikti kiekvienas nors truputį mąstantis žmogus.:)
Beprogramuojant stuktelėjo viena mintis. Trenkiau jai atgal, po to pagalvojau kodėl gi ne?:]
Būdamas vieno konkurso vertintoju prisiskaičiau visokių paslapčių. Pamaniau, kad būtų įdomu kaip į šią temą temą sureaguotų fantastai ir fantastės. Kad būtų linksmiau paslaptį duočiau aš.:] Užkoduota žinutė. Žinutės nekoduotą originalą pateikčiau tarkim gruodžio 18 dieną. Konkursiniame tekste turėtų būti abi žinutės: tiek užkoduota, tiek iškoduota. Jei kas nors susidomės sukurpsiu žinutę.
Man atrodo, kad meilė daiktams arba veiklai vadinama hobiu. Tai jeigu aš parašysiu, kad "Elė mylėjo gerti dehidratuotą-restruktūrizuotą mineralinį iš Kopėtėlių planetos ir nuo to patirdavo orgazmą", tai jau bus į temą?
Visi apie meilę kalba, kaip apie mejlę, o pažiūrėkim atidžiau:
Nuo melodraminės meilės (meškiuko meilė vampyrams) iki siaubingos meilės (Sebo meilė Mg'ui), tad...niekas nekonkretino apie kokią meilę, tad tema daugiau nei plati :)
Ne, nu tada sukurkit SciFi apsakymus, kur vienas iš būtinų elementų yra kiaušinienės tiekimas į lovą. Kad visų jėgos būtų lygios. Ir nebūtinai apie meilę - kiaušinienę į lovą galima tiekti bet kokiais sumetimais. Galėčiau išvardinit mažiausiai 5 ir jie visi nebus susiję su meile.