Rašyk
Eilės (78159)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Laužiant iš piršto...
2014-06-14 21:20
Rašytojai rašo knygas remdamiesi istoriniais įvykiais, asmeninėmis dramomis, ir pan. Tačiau kiek toli įmanoma "nueiti" vien fantazijos dėka? Iš piršto laužtas apsakymas nelygu daugiatomiam romanui. Ir galiausiai kiek tame kūrinyje yra išliekamosios vertės?
Kiek jūsų pačių rašymuose rėmimosi tikrove ir kiek gryno prasimanymo?
Ir kaip rašyti yra sunkiau? ar kai turi pagrindą po kojomis ar kai esi laisvas klajoti padebesyse.
Blogas komentaras Rodyti?
2014-06-18 07:29
omnia
Negaliu nesureaguoti į tą „nepatinka“ balsą.

Absoliutus nuoširdumas, mano giliu įsitikinimu, yra literatūros priešas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-06-17 23:41
Laukinė Obelis
Kažkuris autorius, tik nepamenu kuris,yra pasakęs, jog yra trys rašymo būdai: 1) rašyti tai, ką patyrei, matei ir išgyvenai; 2) rašyti grynai išgalvotus, sufantazuotus dalykus; 3) rašyti jungiant pirmą ir antrą punktus, kas dažniausiai būna sėkmingiausia. Ir aš tam pritariu, manau, tokiu būdu galima toliausiai nukeliauti. Kad ir kaip fantazuotume, vis tiek kūriniui reikia materijos, pagrindo, kas patirta, išgyventa, gerai žinoma. Tačiau tai nereiškia, kad fabula irgi turi būti paimta iš tikrovės.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-06-17 20:28
Galaxy
pasisakė fantastai, tačiau jų nuomonė taip ir liko neaiški dėl pačios fantastikos? tai kaip gi rašyti apie tai ko tikrai nepatyrei nes to paprasčiausiai nėra? Ir jei neišgyvenai ketvirtojo pasaulinio karo, geriau jau nefantazuok apie jį, pagal exmortį. Ir šiukštu nerašyk apie suicidus, jei pats bent porasyk nebandei (nesėkmingai) persipjauti gerklės.
Valkas gerai pasakė- bet gi ne dėl to juos skaitom ;)
tai gal būtent taip ir yra su tais Žiedų valdovais, Narnijom bei Ugnies/ledo giesmėm.
Čia aš šiaip, apibendrinimui
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-06-15 17:14
Exmortis
Jei neprisilieti pats prie to, ką rašai, esi spekuliantas. Mano nuomonė - kategoriška.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-06-15 14:26
omnia
“Truth is stranger than fiction, but it is because Fiction is obliged to stick to possibilities; Truth isn't.” ― Mark Twain

Tiesa yra keistesnė už literatūrą, nes jai nereikia būti įtikinamai?

Kitaip tariant, turi rašyti taip, kaip būna, nesvarbu, patyrei tu tai, ar nepatyrei...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-06-15 13:50
tarakonai
Nes, nu... Kartais visi didžiausi įvykiai vyksta žmogaus galvoj. Ir kuo tai mažesni įvykiai, nei vykstantis už jo galvelės?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-06-15 13:48
tarakonai
Jei iš širdelės - tuk, širdele tuk tuk, tuk, širdele dėl manęęęęęs - jei iš širdelės, tai bus pavykęs tekstukas, pramanytas ar nepramanytas.
Ir man atrodo kad nereikia brėžt griežtos ribos tarp fantastikos ir nefantastikos. Juk puikiai aprašytas paranojos priepuolis skaitytojams kone fantastika, rašytojui - kasdienybė. Juk skirtinguose pasauliuose gyvenam, galvytėse makaušytėse savo. Jei fantastika pavykus, vis tiek ji bus iš širdelės, savaip patirta, tik kiton plotmėn persikėlus, su savais raktais, savais simboliais. Užkoduota. Nors nieko apie tai ir nenusimanau, drįstu taip sau spėt.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-06-15 11:45
Aurimaz
Kuo daugiau patirties gyvenime, tuo geriau išfantazuosi kūrinyje. Valkas gerai sako - kai rašytojas rašo apie tai, ko neišmano, knygą norisi mesti šalin. Iš esmės tokios tinka tik tai auditorijai, kurios amžius lygus arba žemesnis nei rašytojo. Bet iš sauskelnių visi gana greit išauga.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-06-15 01:51
Valkas
Pažiūrėjus plačiau, neturėti pagrindo po kojomis yra neįmanoma. Mes apskritai negalim įsivaizduoti nieko, su kuo nesam susidūrę - todėl ir rašom visada apie tai, ką pažįstam. Kalbant be filosofavimo, nori rašantysis ar nenori, kažkiek jo gyvenimo į tekstą visada praslysta.

Daug svarbesnis klausimas čia yra kiek kokybiškai žmogus gali aprašyti tai, ką mažai pažįsta. Iliustratyviausias pavyzdys būtų ekstremalūs išgyvenimai: skaitant knygą beveik visada galima pasakyti, patyrė autorius siaubą, kurį aprašo, ar ne. Po kurio laiko net pasidaro nejauku skaityti visokių spekuliantų bandymus. Ir istorijoje jie dažniausiai neišlieka: gi karus mes geriausiai prisimenam iš visokių tolstojų, atbraidžiojusių jaunystę su fiuzeliu ant peties, vonengutų, atidrebėjusių Drezdeno rūsiuose, ir helerių, rankiojusių nuo savęs kamradų likučius. Aišku, visada bus valteriai skotai ir karlai majai, bet gi ne dėl to juos skaitom.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)


 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą