Perspėju, kad nei Aurimas, nei kas kitas neturi teisės kalbėti apie mūsų eigą ir metodus, tik mes patys - jei to norime. :)
Taigi, panorau pateikti kitai kūrybinei porai tokį patarimą, kuriuo, aišku, galite visai nepaisyti - jūsų reikalas.
Jei pakankmai nuodugniai aptartumėte, kokį patiekalą kepsite, kokius maisto produktus naudosite ir kokiais būdais kepsite, nereikės kelti klausimo, kas pirmas. Abu kartu paraleliai galėtumėte rašyti savo skyrius, gal net kelis iš karto. O tada - prezentacija (ne vieša, žinoma) ir posėdis: ką braukiam, ką paliekam, kur keliaujam toliau. Klausimas, kuris skyrius bus pirmas, šioje stadijoje apskritai neturėtų būti aktualus.
Bet čia tik mano (mūsų) "moksliškas būdas", kuris, gali būti, visai neteisingas.
o kad nelaikytum lengvabūde, paaiškinsiu moksliškai: pasvarstymas, kas pirmas rašo, dar nelaikomas metodu. Tai tik komunikacija, kuri neužkerta kelio tolimesniam tarimuisi/nesitarimui ;)
O kad neapšauktumėte amžinu pesimistu, paaiškinsiu savo požiūrį moksliškai - jig_line ir spaudas ryškiai neapsitarė istorijos siužeto ir iš karto nuėjo prie pirmo skyriaus. Metodas iš esmės nesiskiria nuo tų, kurie šešiese super romaną rašo. Gausis taip, jog abu rašytojai patamsyje vaikysis vienas kitą uždaru ratu.
Taip kad kol ne vėlu, abu marš derinti savo idėjų.
Pavyzdys - LO ir A Puokas jau turi istorijos rėmą ir tas rėmas jau kelia susidomėjimą net neparašytas.
Atostogos - puiku! Sakote, įdomiau apsimesti? O gal kaip tik likti savo veidmenyse? Nes aš kai apsimesiu... tai nieko gero nelaukit!! :)))
Bet kuriuo atveju, Tamsta rašote pirmą skyrių.
Mano mintis buvo kiek kitokia - du autoriai įsikūnija kiekvienas į savo personažą - vyrą ir moterį ir abu rašo pirmuoju asmeniu - vienas apie tą pačią istorją pasakoja iš savo perspektyvos, kitas iš savo. Nebūtina rašyti apie tuos pačius įvykius, tie du pasakojai gali papildyti vienas kitą, prasilenkti, o galbūt vienas žino daugiau nei kitas. Tiesiog reikėtų sutarti dėl pagrindinių įvykių ir tikslų, o daugiau - laisvė ir kūryba, žinoma, nepaleidžiant per daug vadžių. Skyrius irgi po to galima dėlioti ir stumdyti, nebūtinai dėti kas antrą vieno ir kito autoriaus, o taip, kaip atrodys geriau.
Tikiuosi, tokiu būdu galima sukurti kažką įdomaus naujo, nors siužetas ir tema nebus stulbinantys.
Na, dar daugiau turiu konkrečių minčių, bet čia ir dabar nebesismulkinsiu. Jei kas susigundėt - šaukit, tada tarsimės toliau.
O dėl vyro ir moters - vis dar pasilieku prie to, kad vyro psichologijos perteikti pakankamai įtaigiai man vis dėlto nepavyks, mieliau to pasimokyčiau stebėdama, kaip tai daro mano bendraautorius.
LO_O aš dabar stoviu prie to savo teksto ir galvoju, ar tikrai man verta žaisti ir eksperimentuoti, bandant įsikūnyti į vyrą, ar tai nebus tik dar vienas nevykęs projektas.
Čia tokie trys momentai: pirmas - vargu ar daug yra kūrinių, kuriuose neveiktų abiejų lyčių herojai, tegul vienos kurios nors ir epizodiškai, fone, mintyse. Taigi, rašyti moteriai apie vyrą o vyrui apie moterį vis tiek tenka :). Antras - jei rašo dviese vyras ir moteris, tai jie vienas kitą, be abejo, pataisys. Tad visiškai nesvarbu, ar moteris rašys apie moterį, ar apie vyrą :). Trečias - moterys apie vyrus ir vyrai apie moteris žino kažką kito, ko apie save nežino vyrai ir moterys. Todėl papildžius, tarkim, moters pieštą moters porterą vyro regimais moters bruožais (ar atvirkščiai) gali gautis kažkas įdomaus :)