Matyt, čia jau pastovus mazgas. Nesigauna kitaip sakyti, kai žmonės daro problemas iš nieko. Gyvenime būna rimtesnių dalykų, reikia pataupyti nervus jiems, o ne interneto razborkėms.
Neturi žmonės ką veikti. Vasara gi, aš jau geriau malkas skaldyčiau, nei internete pešiočiausi dėl ne tokių komentarų. Kiek kartų mano esė ar prozą buvo čia išdergę, ir mane patį pavadinę negražiai, o praėjusią savaitę mane, įsivaizduokite, ne tai kad internete, bet netgi realiame gyvenime pavadino durniumi, ir net kelis kartus. Siaubas, ane? Tai man dabar pradėti intrigas dėl viso šito? Pavadino tai pavadino, parašė komentarą tai parašė. kas atsitiko dėl to? Aš tai nesu joks Erlos draugas, bet tokių smulkmenų, kaip kažkokie komentarai, toks sureikšminimas man nelabai suprantamas. Parašytų man panašų komentarą - na ir kas, pasijuokčiau ir tiek.
Cituoju :„Jūsų eil. ciklas ,,artumai‘‘ ko gero atspindi tą artimą stalinistinei pasaulėjautą, brutalumą persipynusį su miesčionizmu, tariamos dorybės muliažus.“
Prie ko čia?
Koks dar stalinizmas? Atsipeikėkit, aš dar gimusi nebuvau. Kokios tariamos dorybės? Apie ką čia? Ciklas apie vienpusę meilę. Kokios serenados? Kam?
Kaip visada - vėl priskiesta iš piršto išlaužus.
Rašiau apie autorių įžeidžiančias Erlos remeikas, dabar –aiškiai matome, jog esu įžeidinėjama.
Apie kokius mano keiksmus kalbama ? Kur? Kodėl tiek šmeižto.
Toliau:
„Diskutuoti apie eilėdarą beprasmiška, nes nėra kūrinių idėjos, pozityvo.“
Kaip susieta eilėdara ir kūrinio idėjos??? Nesusigaudyti,kas yra eilėdara – gėda.
Kokie pozityvai? Aš rašau lyriką (jausmai).
O šita vieta:
„Meninės išraiškos priemonės skurdžios, primityvios, pvz.: ,,Tiesiog linkstu ties nematytu varpu‘‘, -varpa?“
Kokia varpa vaidenasi moteriškei nežinau, nes „nematytu varpu“ – akivaizdu – vyriška giminė .Taigi – varpas. Toks, kuriuo skambina. Aš tai apie jį:DDD
Vietoj to, kad atsiprašytų ir nerašinėtų savo nevykusių „antiparodijų“.
Emvilke, kai pirmąkart parašiau atsargią kritiką jūsų kūrinėliui, tai sulaukiau įžeidimų, berods buvau išvadinta ,,chame‘‘ ir t.t.
Kritines pastabas, parodijas rašau ir kitiems vartotojams. Jos geranoriškos. Deja jūs pripažįstate tik liaupses, ar tai patologija ar charakterio savybė,- ne mano reikalas. Bet jūsų reakcija veržiasi kaip pūliniui pratrūkus, keiksmai, įžeidinėjimai.
Jūsų eil. ciklas ,,artumai‘‘ ko gero atspindi tą artimą stalinistinei pasaulėjautą, brutalumą persipynusį su miesčionizmu, tariamos dorybės muliažus. Diskutuoti apie eilėdarą beprasmiška, nes nėra kūrinių idėjos, pozityvo. Jie neįdomūs ir tik atbaidytų meilės objektus, kuriems skiriat tas serenadas. Meninės išraiškos priemonės skurdžios, primityvios, pvz.: ,,Tiesiog linkstu ties nematytu varpu‘‘, -varpa?
Jūsų taktika užsipuolimo, kerštavimo. Pasirinkote blogą strategiją, nes nuo to jūsų kūriniai nepagerės. Pagaliau, jei jie tokie geri, tai dėkite į ,,Nemuną‘‘, ,,Literatūrmenį‘‘ ar kitą solidų leidinį.
Linkiu jums objektyvumo ir nenoriu veltis į tolesnes diskusijas.
Aš suvokiu ,kad yra žanrai - eilėraštis komentaras, juos galima apibūdinti,apibrėžti. Jeigu žmogui nepatiko kažkas -jis komentuoja, o ne rašo eilėraščius, pasivogęs kito autoriaus stilistiką, frazes ar jas perdirbęs.
Jeigu jis nori žaisti- tesižaidžia su tuo,kas nori su juo žaisti. Viskam yra ribos. Man žiauriai nepatiko tas "pamatymas",nes visiškai ne į temą.
Šiaip -klaiku.
Ir taip jau viską šioje svetainėje toleruoja, apart kelis vartotojus(kurie ką besakytų, beklaustų - prieš juos ir prieš juos, nors tiesa akivaizdi,nors ir žino,kad jie teisūs. Aš - viena iš jų). Po literatūrine svetaine vaikšto vartotojas,rašantis nelietuviškai, kitas - tesugeba parašyti po puse sakinio ar tiesiog šneka žodžių junginiais, nerišliai. Ir - nieko. Dabar dar imkime rašinėti po kūriniais visokias beleberdas, eilėraščiūkščius, žeminančius žmogaus saviraišką, tetrūksta oficialių keiksmų pripažinimo...
Mano manymu, toleruotina. Kodėl?
Į tai reikia žiūrėti, kaip į komentavimo būdą, tik išradingesnį. Tai komentuojančio signalas autoriui: "Štai šita vieta, ir šita, ir šita Jūsų kūrinyje man nepatiko, ji kelia tokias ir anokias asociacijas, štai čia persūdyta, o štai čia užsižaista...", na, ar panašiai. Galima tai parašyti ir šiaip, bet turint daugiau išmonės, galima bandyti pažaisti literatūrinį žaidimą ir įlįsti į "kūrėjo kailį", kodėl ne?
Po savo kūriniu tokį komentarą toleruočiau, o jei su kažkuo nesutikčiau, diskutuočiau su komentaro autoriumi. Priimčiau tai kaip kvietimą pažaisti, pažiūrėti į tą patį, bet kiek kitaip. Tačiau pirmiausia reikėtų įsiskaityti ir suprasti, kas norėta pasakyti.
Linkiu užgesinti raudonas lemputes, atsipūsti, žiūrėti į viską stipriai lengviau ir priimti iššūkius :)
gana šitų kiškutinių ir skaičiukinių išvedžiojimų -pateikiau klausimą ,net konkretų pavyzdį ir laukiu nuoširdaus išsisakymo.
Ar tai toleruotina ir kodėl - viskas.
Ir baikite fantazuoti,išsigalvoti nebūtų dalykų,krypti į lankas - vartotojai patys mato.
Pasakėte konkrečią savo nuomonę ir duokite kitiems.