Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Kovo 16-oji – Knygnešių diena
2010-03-16 13:48

Kviečiu pasidalinti siūlymais, kaip derėtų pažymėti Knygnešių dieną? Galbūt galite papasakoti, ką nors įdomaus šia tema?

Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-17 11:14
Pranas
O ir šiaip ar verta močiučių ir senelių pasakojimus taip rimtai priimti? Daug ką jie nutyli ir daug ką pagražina.
---------
Taigi.Bet kur kas garbingiau pagrąžinti, negu sumenkinti. Ir ką čia bepagrąžinsi,jeigu sudegino kaip Pirčiupius. O kad nemokam atsiminti, tai akivaizdu. Jau ir Pirčiupiai su Klepočiais daug kam nežinomi. Dar kiti jų kratosi, nenorėdami tokią nelengvą atmintį nešioti.
O ar pykstu, ar nepykstu dėl to, tai tegu irgi būna palikta pagal kiekvieno mūsų supratimą. Mane, pavyzdžiui, tokia užmarštis žeidžia.

Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-17 10:53
Patarnaujantis
Daugelis tas knygas nešė tikrai ne dėl lietuviško rašto, o dėl to, kad tai buvo didžiuliai pinigai. Labai maža dalis kažką darė vien tik dėl idėjos. Man rods, kad tie knygnešiai tiesiog herojizuoti, kas būdinga istorijai. Aišku, buvo tikrai pasišventusių, bet visus juos taip aukštinti kaži ar verta. Ir sakyti, kad jie rizikavo dėl lietuviško rašto, aukodami savo gyvybę, pakankamai drąsu.

O ir šiaip ar verta močiučių ir senelių pasakojimus taip rimtai priimti? Daug ką jie nutyli ir daug ką pagražina.

Čia tik mano nuomonė. Jūsų gali būti kitokia ir neverta dėl to pykti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-16 23:33
Ciklono Kalavijas
Mano giminėje būta knygnešių, kurie gabendavo slapta tas uždraustas lietuviškas knygas. Bet buvo išduoti,  užklupti su knygomis ir sudeginti gyvi (vyras ir žmona). O visą egzekuciją stebėjo vaikai, kad pasimokytų iš tėvų "klaidos". Amžinatilsį močiutė pasakojo.
Kai pagalvoju, kiek knygnešiai tais laikas rizikavo dėl lietuviško rašto, net žinodami, jog gali paaukoti gyvybę, kartais apima liūdesys, kad dabar taip mažai tai vertiname, ką turime.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas


 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą