niekad nieko neredaguoju! nei prieš skelbiant, nei po. žodžiai iš manęs kaip vaškas iš žvakės liejas, kas pasakyta, tas, tai mano praėjusio laiko emocija, nesinori to redaguoti
O kas čia dabar sako, kad traktoristai negali rašyti poezijos, ar kad čia kažkoks retas atvejis? Kas taip nusprendė, kad traktoristams ar virėjoms - negalima?
O kas buvo tie didieji rašytojai, kurių kūryba mes žavimės ir skaitome - gal prezidentai? Žemaitė buvo paprasta kaimo moterėlė, Aitmatovas buvo paprastas žurnalistas, Dostojevskis netgi zonoje sėdėjo, ir t. t. Nuo kada žmogaus profesija apsprendžia tai, gali jis rašyti, ar ne?
Gerb. Akivare jūs esate piktas ir labai nepakantus kitų atžvilgiu. Taip negalima.
Gerb. Šnekoriau tikrai su jumis nesutinku, kad redaktoriai neredaguotų Š nes jei redagavo tokį kaip jums. Už pinigus man atrodo viską redaguotų.
O jūsų kūrinys Naktis pražydusi alyvom dar nėra toks Š
aš skaitęs knygose ir didesnių Š.
Tik ką redaguotų linija, tas nematomas autorius tikrai nežinau. Turbūt savo nematomus kūrinius. Primena pasaką apie nuogą karalių. Kai jokie rūbai netiko ir vienas nieko nepasiuvo, jį pamatė nuogą.
Man atrodo kad bent bandymas kažką parašyti jau yra vertas dėmesio.
Tai visų pirma kam tada dar ją redaguoti? Jeigu jau tokia yra beviltiška rašliava. Toks labai kategoriškas
tikrai nebūčiau toks kategoriškas matant kokios rašliavos yra išleista knygose. Ir gerų rašytojų, man amžinatilsį brolis dirbo Vilniuje ir atsinešė knygą. Tai tokios nesąmonės rugiai traukinyje važiuoja, paskui dar kažkokios panašios peizalynės, kad jam pasakiau ar jis rašė girtas, ar nuo narkotikų apsvaigęs. Baisu buvo klausytis. Turiu knygą, tai gal jūsų dar nėra tokia bloga kaip jūs sakote rašliava "Kovos keliu žengiant"
Greičiausiai parašyta /RIMAS/
ištrauka iš eilėraščio "žaliuos šakelė"
Kalėjimą apleis pavargę
Tėvas ar brolis, ar sesuo,
Ir išbadėję ir nevalgę,
Jie laisvą žemę pabučiuos...
Jei bus kuris gal ir be kojų,
Su skauduliu giliu širdy,
Regės šviesesnį čia rytojų,
Vargus senus darbais ardys...
1948 - 1951
Čia tik ištrauka, parašyta tokių poeto kaip jūs ar aš. Tikriausiai šiam autoriui parašytumėte kuolą, už šį eilėraštį. O išleista knyga. Tai gal leidėjai buvo kvaili, kad leido tokią rašliavą? Tai gal paredagavus nėra tokia jau kaip jūs sakote rašliava. Kokios yra dabar knygose.
Mielas Kadagį.Visų pirma tai joks profesionalus redaktorius tokių rašalionių kaip Jūsų, kaip mano, ir daugelio (90procentų) kitų nesiims redaguoti. Geriausiu atveju (jie "š" į vatą nevynioja) patars tokią rašliavą prisikalti prie savo tualeto sienos idant trūkstant tualetinio popieriaus būtų su kuo užpakalį nusivalyti.
Jūs mane irgi prajuokinote gerb. Šnekoriau, tai ką tie jūsų manymu poetai rašo, vis tik gal kažkokią poeziją, tik gal reikėtų sakyti prastą poeziją, o ne iš vis kad ne poeziją. Visi gerai niekada nerašys, tokia manau tiesa, žinoma jūs esate teisus, bet tikrai manau ir traktorininkas iš savo kūrinio nemanau kad taip suredaguos kad jis taps meno šedevru. Tai kodėl prieš leidžiant knygas, kūriniai yra redaguojami. Tikrai nemanau kad visi autoriai patys redaguoja. Redaguoja redakcija.
Kadagį, prajuokinote rimtai savo grynai leninišku požiūriu. Anas teigė, kad valstybei gali vadovauti kiekviena virėja, o tamsta teigi, kad rašyti gali kiekvienas traktorininkas. Dėl valstybės valdymo tai rezultatas aiškus. Tos valstybės neliko. O dėl rašymo pasakysiu seną tiesą. Dabar poetų daug, bet poezijos beveik nėra. Taip, gali rašyti ir traktorininkas, jei jis turi talentą, et tokių reta. O dėl redagavimo. Žinot, Ernestas Hemingvėjus savo kūrinius redaguodavo pusmečiais ir metais. Pats redaguodavo prieš atiduodamas redaktoriams ir darė tai iš pagarbos skaitytojams. Jūsų teiginiai, kad redaktorius (kiek už tai jam bemokėtum) iš šlamšto padarys šedevrą, ar bent įmanomą kūrinį yra absoliuti utopija.
Tikrai su jumis nesutinku, kad kūrinius gali bet kas redaguoti, tai prašau man pasakykite kam tada reikalingos yra redakcijos? Jei pats gali redaguoti.
Tai juos reikia paprasčiausiai atleisti iš darbo ir nemokėti pinigų. Rašo aš dar kartą sakau bet kas, nors ir traktorininkas. Tai jeigu jis pats dar redaguos tai tikrai manau bus marmalynė. Tikrai šiuo atveju nesutinku ir gerb. Anna Brydė teisi.
nu būkit žmonės, nepabaikit diskusijos mintimi, kad kūrinys - tai blynas, kurį šlept tept ir rodai žmonėms; redagavimas, taisymas, vėl redagavimas ir t.t., žodžiu, ilgas kelias iki skaitytojo.
Kadagy, blogas autorius tas, kuris mano, kad redaktorius pakels savo plunksną ir susiglamžęs kūrinys išsitiesins. Redagavimas yra abipusis bendradarbiavimas, o redaktorius yra tam, kad patartų, o ne viską savo nuožiūra ištaisytų. Jei autorius pats nieko neišmano ir nežino, ko nori, tada nieko gero.
Anna, taisant g a l i m a nutaisyti, kad liks vei velnias, anei gegutė - jei blogi patarimai arba jei nežinome, kaip jais pasinaudoti, arba, gal tas kūrinys tikrai netinkamas taisymui - per silpnas, o gal ir per stiprus, būna ir taip.
O bet tačiau dauguma kūrinių, kuriuos randate knygose, yra ne vieną kartą taisyti, dauguma - gana nemažai, patikėkite. Ar, anot Jūsų, jie sugadinti?