Labai tikrai atsiprašau, kad rašau antrą komentarą. Labai sutinku su gerbiama Anna Bryde, kad taisydamas kūrinį ir nemokant jo tinkamai taisyti, gali jį tik dar labiau sugadinti. Tikrai nemanau kad be reikalo yra redakcijos ir ten dirbantys žmonės gauna veltui pinigus, jei kūrinius gali bet kas taisyti, redaguoti.
Ir matau kai kas ateina ne savo nuomonės išsakyti, o tik paskaityti mano komentarų.
Simuona
o kam šedevrus redaguoti? juokingi jūs, žmonės ;DDD
-----------------
Tik nereikia ten maivytis. Galiu pasakyti tik tiek, kad betaisydami, nutaisysite taip, kad liks nei velns, nei gegutė. Įkvėpimas - pirmas pajautimas, o paskui - dirbtini dantys gaunasi, protezas tik.
Galima klaidas taisyti, žodžius vietom keisti, bet mintis ir prasmė turi likti. O taisinėdami - išprievartaujate kūrinį to net nenorėdami. Va taip, Simuonėle, klausyk babulas, anuo Dievulis myl. ;O)
Jei skelbi, vadinasi reikia nuomonės. Kūrinys padėtas į stalčių negyvena, negyvas.
Būna. kad pataisau konkretų kūrinį, ar rašydama įvertinu ankstesnespastabas.Būna, kad ir nekeičiu.
Vienok manau, kad jei šiai dienai mano darbai bent milimetru palipo į viršų, nei buvo prieš metus, kai papuoliau į rašyk, tai kritika buvo veiksminga.
Nenusiminkit, Šnekoriau, ir toliau rašykit savo pastabas - čia tikrai yra tokių, kuriems jos labai reikalingos, pavyzdžiui, man.
Aš savo kūrinius taisau daug ir ilgai, net keliais etapais: kai kurias smulkmenas iškart, kai susilaukiu pastabų, po to būna antras užėjimas - tai gali įvykti po kelių mėnesių ar net po metų, na, ir jei jau susiruošiu kūrinį atiduoti kokiai publikacijai ar skaitytojui, visada peržiūriu dar mažiausiai vieną kartą, būna, tik smulkmenėles pataisau, o būna, kad ir pastraipas apkapoju. Dar nė karto nesigailėjau.
Redagavimas man irgi kūryba. Ir visiškai išbaigtu, sustingusiu, kaip Omnia čia pasakė, laikau tik vieną iš savo kūrinių - tą, kuris jau išvažiavęs į spaustuvę.
Perskaičiau visus čia patalpintus atsiliepimus ir dabar galvoju kureiems velniams mes, tie aktyvesni, ne tik skaitom, bet ir rašom pastabas jei niekas net negalvoja į jas kreipti dėmesio.Omenyje turiu čia pasisakiusius išskyrus gerb. Kadagį,kuriam visiškai neįkandama sąvokos "redagavimas" reikšmė.
Aš dar kartą jums sakau redaguoti reikia mokėti, čia du skirtingi dalykai ištaisyti tik gramatines klaidas ir redaguoti. Už redagavimą imami pinigai ir dirba tą darbą išmanantys žmonės. Taisyti pagal kritiką, reikia
iš kritikų gauti tikrą išsamią kritiką, kas kūriniuose tikrai yra blogai. O taisyti tik pagal kritiko gautą kūrinio apibendrinimą, šiuo atveju neigiamą arba neigiamą jo nuomonę yra visai neįmanoma. Tiesiog nepasakoma kas tikrai kūrinyje yra blogai. Nebijokite daugiau komentarų nerašysiu. Norėjau tik išsakyti savo nuomonę.
Tam tikra prasme kūrinys yra organizmas, o ne šiaip protoplazmos gniužulas, kurį galėčiau pešioti ir pešioti.
Taip, ką tik gimęs jis gali ne visiškai tvirtai stovėti ant kojų, galiu ne viską skaitytojo galvoje būti numatęs, gali išlysti koks kaulas ar blogai pritvirtinta pseudopodija.
Tačiau operuoti reikia greitai. Lygiai kaip sakiniai stingsta, dedami į pastraipas, lygiai taip pat stingsta ir visas kūrinys (prozos tekstas).
Paėmęs pusmečio senumo tekstą, jame keisti nebegaliu beveik nieko, na taip, vieną kitą raukšlę, makijažą. Jei keisčiau daugiau, tai jau būtų plastinė operacija.
Kiekvienam skaitytojui būtų aišku, kad šis skaistus veidelis toks skaistus ne todėl, kad autoriaus galvos šeimoje užaugusi mintis ką tik subrendo ir išplasnojo ieškoti sau skirtų skaitytojų...
Kažkada girdėjau tokį posakį - nė vienas namas niekada nebūna pastatomas iki galo, nes visada yra kur įkalti vinį ar kažką pataisyti.
Taip pat ir su kūriniais. Visada galima kažką paredaguoti, dažnai tik įkėlus (arba netgi skaitant kūrinį po gerokai ilgesnio laiko, pvz. kelių mėnesių ar metų) pasimato, kad vienoje ar kitoje vietoje galima buvo geriau suformuluoti sakinį, įterpti vaizdesnį žodį, mintis nepakankamai gerai išreikšta ir t. t.
Be to, juk ir mes patys su metais keičiamės kaip asmenybės, ir tai, kas kažkada atrodė "VAU!", po kurio laiko atrodo nuvalkiota banalybė ar šiaip nieko gero.