vaidybiškai perteiktos realijos...
kartais per daug sušaržuotos...
myliu akademinį, myliu aktorinius monologus,/ pvz. dalia michelevičiūtė/ nice, topas, leipstu
teatras yra daugybės žmonių (režisieriaus, scenografo, aktorių, apšvietėjų, kompozitorių, pastatyminės dalies, kostiumerių, grimerių, rūbininkų, bufetavų...) vidinio pasaulio, bei žiūrovo atsinešto naratyvo sintezė, skirta parodyti kitiems ir priminti kiekviename žiūrove gyliai viduje tūnančias kartais iki juoko beprasmiškas mintis. jas paversti kuo ryškesne emocija, kad išėjus jaustumeis teoriškai kažką iš naujo supratęs ir suvokęs. kai toks išeinu iš spektaklio, jaučiuosi truputį labiau užaugęs vaikas. (nemąstant ar spektaklis geras ar ne, o ar išsinešu emociją). teatras (mano galva) tai naratyvų sintezės suvokimo mokykla (kad ir kaip durnai skambėtų).
daba prisiminiau, kad vos neparašiau scenarijaus apie rašykų veiklą, raišką, mintis skelbiamas žinutėse ir panašiai. buvau sumąstęs kaip turėtų atrodyt veiksmo ir pokalbių vieta tame scenarijuj, kitaip sakant scena.
o ką jei kas nors iš veiklesniųjų imtų ir surengtų vaidinimą pagal spec ar ne spec tam reikalui parašytą scenarijų, kuriame galėtų vaidinti visi norintys rašyk autoriai ar jų kūrinių personažai. kuriame šiukšliadėžių pabaisas pamiltų gražuolės lyrikės, kur mėlyno dangaus visiems užtektų.
manau ir režisierių ir žiūrovų atsirastų. kuo ne teatras
Siuolaikiska, genialu, fantastiska.
Penkias su pusia valandos stebetis tuo, ka gerbiamasis
pries pora metu
Budamas kurybines ecstazes busenoje praregejo
Veliau sudejo mums I akis juodu baltu
Nezinoma zeme
Nepulkim dziaugtis
Pagyros isliaupsintam ,
ne kiekvienam blaiviai mastanciam tribunui
nesuprantamos scenines alegorijos
isdeliotos
Aktoriu pantomimomis,
deje kvepia tik snobizmu.
idiotas prilyginamas etalonui,
Visi gi aplinkui auksciau arba zemiau jo idiotismo
Tera tik criterijus
Autoriaus genialumui pasireiksti.
Kuo kvailesni, tuo labiau garbina.
Kuo paprastesni, tai isvis nezino apie ka kalba eina.
Likusiems gi jis
terra incognita.
Taigi Pasijuokime kartu
Aciu .(amen)
Dovanotas kryzius I melinas akis neziuri.
Jis ju nevertas.
Aciu (amen)
pabludusios minties polekiui smegenu uzkubariuose
Ir atminties antkapiui kuri
Susipyliau budamas visiskai samoningas.
Aciu (amen)
Teatrats yra tada, kai pūna artitstų, nets pe artitstų tai jau ne ne ne - jokio teatro neputs, tik netąąmonė ir dar jie vitsi turi vaidinti, pet taip, kad atrodytų, kad vitsai nevaidina, o tik patsąmonė zinotų, pet ir tai uzmirtsų įtsijaututsi, taip. Man lapai nepatinka, kai matotsi, kad vaidina, o taip dapar daznai patsitaiko ir tada vitskats - teatro nepėr, pa.
Hmm... Teatras - tai kūrybingų žmonių kūrybiškas pasaulis...O šiaip, tai pastatytas spektaklis genialaus, gabaus arba ne ... režisieriaus, kur savaip "sudėtos" kūrinio, scenarijaus temos ir problemos... O aktorius dar savaip pažvelgia į savo personažą pagal išmonę bei gebėjimus ... prasiskverbti į tokį užribio pasaulį... Juk daug yra tokių, kurie gink die neis į spektaklį, bet į barą - prašau, visada... tratata... Teatras - išmonė ir vizija kartu. Seniai lankiausi, berods...
Teatras - tai ženklų kalba. Teatras - tai veiksmas, nesibaigianti kova su žiūrovais, siekiant perteikti prasmę ir paveikti tą vegetuojantį padarą, kuris sėdi galinėj eilėj ir krapšto sau nosį.