Esu naujas šios aplinkos vartotojas (vartotoja). Skaitau naujausius kūrinius, bet negaliu visų įveikti. Eilės liejasi tokiu srautu, kad visas perskaityti būtų darbas, o ne laisvalaikio dalis. Be to rasti perlą labai sunku, bet jei randu, perskaitau viską, ką autorius yra parašęs. Nesu rašytoja profesionalė, išsilavinimas leidžia greičiau kitų asmenų kūrybą nagrinėti. Tačiau norisi ir savo kūrybą paskelbti, manau, kad ji tinkama šiame kontekste. Ačiū, kad yra skaitančių.
Skaitau, kaip papuola. Kartais atkreipiu dėmesį į slapyvardę ar pavadinimą, kartais, kam nusišypso laimė, kartais skaitau tų kūrinius, kurie man parašė ir pan.Malonu, jog kai kurie išlaiko pakilų bei dorą toną ir moka paakinti tąjį rašto kūrėją,net smagu kartais paskaityt, bet kartais būna gana asmeniškų nuostatų... Taigi parašę man nelieka be mano dėmesio ir atsiprašau, jei mano nuomonė prasilenkia su kitų nuomoe. Būna.
Pastaruoju metu mažai skaitau rašyk.lt, bet turiu savo skaitimo stilių. Pasirenku mėgstamiausią temą. Seniau, skaitydavau tik prozą, šiek tiek esė. Dabar persimečiau ant fantastikos. Visados kūrinius skaitau nuo ten, nuo kur sustojau. Labai retais atvejais pirmą atsiverčiu savaitės geriausią. Bet vėl sugrįžtų nuo ten kur baigiau. Pradėjus skaityti kūrinius, ne visada juos baigiu. O tai priklauso nuo daug ko: nuo nuotaikos, nuo susikaupimo, nuo išorinių trukdžių. Dažniausiai vadovaujuosi "pirmo įspūdžio" efektu. Jeigu pasakojimas nesudomina aš jo dažniausiai neskaitau iki galo. Kartais jeigu jaučiu, kad autorius rašė ne "ant durniaus" ir nesityčiojo, bei neerzino skaitančiojo, tiesiog jam nepavyko. Perskaitau iki galo ir parašau savo nuomonę. Kartais, kai matau kad kūrinys įvertintas gerais balais, bet man visiškai nesiskaito, pasiskaitau komentarus. Jei randų mane įtikinančių argumentų, kad kūrinys geras, prisiverčiu jį perskaityti.
Skaitymas - didžiulis malonumas, bet laiko sąžiningai perskaitytį kiekvienam kūrinui nepakanka, tai būtų per didelė prabanga man.
Aš skaitau belekaip. Kartais visai neskaitau nieko kurį laiką, kartais peržiūriu visus iš eilės ir bandau išmokti kritiškai įvertinti :)) šiaip labai patinka rekomenduotus kūrinius skaityt, nes ten vis ar geras eilėraštis, ar kokia agitacija linksma pasitaiko :DD
Pet ats tai its vitso nieko netskaitau, ho ho ho! Tikrai tikrai ats nemeluoju! ats tik uzleidziu ant kūrinio Martso Tsvietsą arpa Rekį ir vitkats, pim pim pim ir pū.
Pet kaip tu netsupranti, kad ats tsuprantu?! Pet patskutinėj patstraipoj truputits Omnijots vits tiek yra, ho ho ho! Atpazįtstu latselį jo tsiliauts ten, taip.
Zuiki, nesupratai humoro (jumoro), iš tiesų man visai nerūpi komentarai, skelbiau savo tekstą tik priprašytas.
Nėra smagesnio dalyko, kaip atsivertus rašykus, imti po vieną ir skaityti (sakykime, fantastikos) kūrinius, rimtai, argumentuotai siūlant įvairius dalykus autoriams, atlaidžiai žiūrint į kartais aštrią reakciją ir vis tikintis tarp nenuplauto aukso grynuolių aptikti nuplauto aukso grynuolių.
Ar tu tia apie tą, ar ats rimtai?? Tai zinoma, kad rimtai! Lygiai tiek pat rimtai, kiek ir tu, HO HO HO! Itsidūrei ant Kitkio, taip??! Negaliu patikėti, - pataka! Pim pim pim!
Pet ten reikia ietskoti mincių gijų ir - ar jų nėra, ir tada patakyti, kaip jats patopulinti ir toliau vytsyti, o jei nėra, tada ką padaryti, kad atsiratstų. Vitsa tai yra reikalinga vitsų pirma tau paciam, kad netaptum paitsiautsiu egoitstu ir tsavanaudziu, nets nuo to patsikeits vitsa tavo atsmenypė, o patkui, aitsku ir tsavaime tsuprantama, tats pokytits turėts įtakots ir kūrypai ir tada patsipaigts tavo mokėjimats ratsyti, nets tu Uztstrigtsi ir vitskats teputs tik laiko tsvaitsymats, kad ir ką tu pedarytum tik laiko tsvaitsymats, iki tots akimirkots, kol tu tai tsupratsi ir vėl pradėtsi pamazu pratintits tskaityti taip, kaip ats patakiau ir tada itseitsi its Uztrigimo, pamazu, ir tada vėl pūtsi gerutits Omnia arpa kazkats kitats, o ne mazats tsikniuts, kurits origanizuojatsi origantcija tsu arogantcija, kats tsavaime its tsavęts ne tik nėra gerai, pet jau paitsiautsiai ir nepemadinga, todėl ...TODĖL. Dapar vitsiemts pa, tia komentavo ir patsireitskė Kitkits, kurits moka tsuratsi įkvėpimą vitsur, prietsingai nei mano Omnia apie tsave, o apie tuots peniuts..a..peną, tai jits ir its vitso nutsitsnekėjo, nets tia tik netsutepti tsąnariai ir jam reikia tsutsitepti, jeigu taip yra, o tskaitymats komentarų po tsavaits kūriniaits, va tia ir yra tikratsits laiko tsvaitsymats ir tik tada reikia, kada reikia tietsiog tik tstrykt tsrykt trali vali po uglam ir ..va kats tia tokts puvo atėjęts, taip.
Pirmiausiai žiūriu, ar kas nors komentavo mano gausius kasdien skelbiamus šedevrus. Atidžiai perskaitau kiekvieną komentarą. Visiems padėkoju.
Dirsteliu į dnr, atsakau komentavusiems. Jei komentarų nebegausėja, įrašau kokią nors gražią nesąmonę: tai gali pritraukti naujų lankytojų, kurie gali ką nors mano perskaityti ir pakomentuoti.
Pasivaikštau mane komentavusių žmonių pokalbių gijomis. O gal taip rasiu dar vieną kitą iki tol pas mane dar neužsukusį? Atsargiai juos pakalbinu.
Į svetimus kūrinius užsuku tik pačiu blogiausiu atveju. Nes o ko ten ieškočiau? Įkvėpimo? Peno pavydui? Rašyti moku ir taip. Skaityti ką nors, kas nėra komentarai po tavuoju tekstu – tik laiko švaistymas...