Pamenate, kalbėjau apie vieną amerikiečių (oficialiai dar neišleistą) autorių, kuris niekad neužbaigia savo tekstų?
Jei norite įvertinti mūsų kolegos sugebėjimus, pasiskaitykite šitą. Tam tikru metu tai buvo mano mėgstamiausias kūrinys.
O man tai nepatiko. Rimtai. Šašlas iš Maximos? Mes kas, kokie kaimiečiai? Oras irgi lievas. Tai kepina, tai škvalas, tai perkūnija - pypėc konkreti nesąmonė. Ir išvis, apie pramogas tai patyliu. Kaip kokioje gladiatorių arenoje: kojos ble lūžta, kraujai taškosi. Kaip pas barbarus kokius.
Be to alaus tai ryškiai pagailėta buvo, vynas pigutis kažkoks, tai visa laimė, kad bent kompoto buvo, tas bent geriamas.
O apie kompaniją tai išvis net bijau pradėt. Storžieviai, humoras kaip pas vežikus, subtilumo nu-lis, emocijų ir jautrumo vobščė nerasta.
Ir dar skaitosi kultūringi, ble.
Žodžiu sutrumpinus galima pasakyti taip: i'm totally in love ;-)))
Šautuvai šautuvais... Man vienas įsimintinesnių momentų buvo kai supratau, jog mano redaktorė visgi manęs neapleido ir užsimaskavusi dalyvavo suvažiavime. Dabar bent žinau, kaip ji atrodo.
Kažkoks banalus susitikimas. Kompanija kaip visada puiki. Laikas kaip visada praleistas gerai. Nuotykiai kaip visada įdomūs. Kraujas kaip visada pralietas. Reikės kitąmet ką nors keisti.:] Dėkui visiems už tikrai puikų savaitgalį. Buvo smagu pamatyti naujus veidus, kurie, tikiuosi, nepranyks po šio susitikimo.:]
Lengvai, mėnesio pabaigoje lauksiu ataskaitos kiek dar šovinių pavyks rasti iki to laiko.:)