Aš kuriu rimuotai, posmais. Baltų eilių taip pat pasitaiko, kai galva ištuštėja, mintys trūkinėja, nerandi kaip pasakyti tai, ką nori pasakyti, nes vidiniam jausmui tiesiog trūksta žodžių. Nežinau, kiek tokius gimusius kūrinius verta publikuoti, nes ne visi juos supranta. Aš tikrai ne visus suprantu ir ne visi man patinka. Bet ir neturi patikti. Jei perskaičius kuriam draugui ar draugei patiko, vadinasi, dar kažkam patiks. Bet jei pats sau po kurio laiko į tokią rašliavą pažiūrėti nenori - nepublikuok viešai.
Skyrybos ženklai - tai sudėti akcentai. Jei rašantysis neturi nuomonės, kurie akcentai svarbūs kūrinyje, tai kaip elgtis skaitytojui? Čia kaip tame nuosprendyje:,,Pakarti ne paleisti"... Kaip nori, taip ir rikiuok akcentus, O ką nori pasakyti rašytojas - tikriausiai ir jam pačiam nelabai aišku.
Man tai patinka juodots, nets ats nekenciu ratsyti ant juodo fono, taip. Pet paltots kartaits gali netgi lapai padėti, nets kiti kartaits turi neplogų mincių, pet kai papando jats pritsirimuoti, tada vitsats tsitats tsrautats lapoai nukencia, nets akivaizdziai taikotsi prie rimo..o patskui pranduoliuko ir telieka tik putsė kątsnelio..to rietsuto..taip.
Žinia, aš tai ne prie tų baltų eilių...Bet jeigu širdis taip liepia, jeigu toks potraukis yra gilus, tai gal gali būti... Išmetei viską, išrėkei ar ištuštinai užantį ir vėl kaupi...Svarbu, kad yra ką kaupti, o jau tada ... Aš tai įpratusi prie tam tikrų taisyklių...(kaip sakoma, reikia žinot, ar iš viršaus į apačią skaityt, ar iš apačios į viršų...) Jeigu tai visiems aišku, tai skaitom...Kam toji skyryba ir kitokie eiliavimo punktai...Rėžiu iš peties pagal savo nuovoką ir šventa...Tik kad tas rėžis būtų skalsus...Tai ir man būtų skanu.
Kuriama ir yra sau. Nebent labai ant kažko supyksti, tai pradedi kurti kitam... Antraip koks iš viso tikslas kurti? Gal tada geriau iš karto dėt skelbimą, kad kuri pagal užsakymus?
Argi nematot, kad tas rašymas čia sukasi ratu? Baltos eilės turbūt nuoširdžiausiai tą pripažįsta, pasivogdamos kažkieno kito iš kažkur nukopijuotą frazę ar įvaizdį, nes net nesistengia tų frazių sudėlioti į rimą ir ritmą. Supanašėsim visai čia kurdami, tai gal geriau kurti SAU ir tik SAU?
O kodėl ne violetinės? Dabar kažkaip su baltais arkliais asocijuojasi. Arba su baltais milteliais. Na gerai - su miltais. Bet vis tiek. Toks jausmas, kad kažkas padarė litrą ir ėmė pavarė baltai. Nežinau, nei ką "pavarė", nei kodėl baltai. Toks šeštas pojūtis. O ypač sustiprėja, kai paskaitai kieno nors tokį darbelį. Skaitai ir jauti - balti arkliai, balti milteliai, balto pieno upės, balta palata. Baltos eilės.
Aš rašau baltąsias eiles jau 2 metus, ir niekam nekliūva... Daugeliui patinka. O į viskuo amžinai nepatenkintus nekreipiu dėmesio - svarbiausia išreikšti save ;)
Akmenimis tokių eilių gal ir neužmėtyčiau, bet obuoliais - tai tikrai. Pirmiau prisikaupiu iš kitų rašykų atriedėjusių obuoliukų, o paskui mėtau į tokius pat, kaip aš - t. y. rašančius baltu rašalu.
Tikriausiai skyrybos ženklų? :D Visiškai nesutinku dėl tokio požiūrio. Kai skyrybos ženklai sudėti - tai jau savotiška interpretacija, iš karto parodomi akcentai, kurių galbūt visai nesinori sudėti, arba norisi sudėti ne ten. Netiesa, kad lengviau rašyti be skyrybos ženklų. Priklauso nuo to, kiek noriu skaitytojui atskleisti, o kiek palikti interpretuoti pačiam, ką noriu jam pasakyti.
Baltosios eilės, ritmai, rimai...Aš nesugebu pasirinkti. Kas užeina tuo metu ir rašau. Manau, mintis svarbiausia. Ką veiks kritikai, skaitytojai?Tegul "blusinėja".Mane užkrečia dainos, muzika, skaitoma poezija. Kai kada ir naktį prikelia, tada atsikeliu, užrašau ir toliau miegu.Pati rašau su skyrybos ženklais, to reikalauju ir iš rašytojo. Be ženklų neskaitau ir sau galvos nesuku, ką norėjo pasakyti.Vertinu kalbininkų darbą, kurį jie dirba aiškindami rašybą.Naują mintį ar jos "posūkį" pradedu iš naujos eilutės.Rašant be ženklų, suprantu, geriau rašyti. O man skaityti?
Sveiki, keletą savo kurinių nunešiau Lietvių mokytojai ir ji sakė, kad jos neblogos, vėliau parodžiau eies tevams ir jie sake kad jo visai nieko, bet norėčiau susilaukti daugiau kritikos ar šiek tiek patarimų iš kitų žmonių ;)
Baltos eilės...Jos man patinka. Kartais pati rašau. Nesirenku, kokiu būdu perteikti susikaupusias mintis, jausmus, jie pasirenka. Mėgstu kitų paskaityti, pakritikuoju, tik... labai laiko neturiu, vis prabėgom. Jau gydytojai gąsdina, kad tempą lėtinčiau. Tai va.