Rašyk
Eilės (72007)
Fantastika (2154)
Esė (1686)
Proza (10305)
Vaikams (2493)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Autoriaus asmenybės įtaka kūrinio sėkmei ar nesėkmei. Viskas prasidėjo nuo to, kad šiandien supratau, jog žiauriai sau patinku. Ir tuo pačiu, kad greičiausiai labai nepatinku kitiems 70 proc. (optimistiniu vertinimu) žmonių, su kuriais susiduriu. Nesa...
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-17 15:18
pikta kaip širšė
Geltonasis šunie – girdėjai apie parodą „Žmogus su Saukos veidu“, o apie Žygimantą Augustiną? Yra tų pavyzdžių kiek tik nori. Net didieji klasikai mėgo save už kokio kampo užlindusius nupaišyti. Ir ką tai rodo? Yra žmonių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nori kalbėti tik apie save arba nori visus suvienodinti ir tam pasirenka patį pažįstamiausią personažą – save. Ir kas iš to? Mes čia kalbame apie tą atvejį, kai nėra siekio save iškelti į pirmą planą.

Aurimaz, tu čia manęs klausi? Man visada buvo įdomi autoriaus asmenybės iškėlimo virš kūrinio tema. Tarkime visos reklaminės istorijos, kaip rašytojas kariavo, sėdėjo kalėjime, degradavo ar pasiekė kažkokių ypatingų aukštumų ima konkuruoti su kūriniu, jį nustelbia ir kažkodėl perša tokią prielaidą, kad jei autorius buvo geras krušlys, tai gerą porno parašys? Arba priešingą – jei autoriaus gyvenimas neįdomus, tai net neverta jo skaityti? Mano akimis tai čia briedas.
Be to susidūriau su tuo asmeniškai :-) visai nenoriu niekam lįsti į minkštą vietą, nes labai gerai jaučiuosi to nedarydama. Tad neišvengiamai kažkada turėjo ateiti momentas, kai pagalvojau, kaip tai man gali atsiliepti. Žinoma, aš ne kokia žvaigždė literatūros padangėje, tačiau vis tiek esu savimyla ir nenoriu likti skaitytojų užribyje....

Ana, mane tai žiauriai domina tai, ko pas mane nėra – man tai ribų praplėtimas, papasakoti istoriją, su kuria neturi nieko bendro. Ir taip jau verdam savose sultyse, tai kodėl nepasinaudoti kūryba ir šiek tiek kito klumpėse nepastovėt? Nu nebent su fantazija problemos, tada suprantu, kad nėra kur šakotis...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-17 14:40
Ana pynėse su
O man atrodo, kad autoriui neįmanoma parašyti to, kas neegzistuotų jo viduje, kitais žodžiais tariant, - rašome tai, kas rūpi. Čia panašu (įsivaizduokime) kaip Dievas tvėrė pasaulį - juk ir tvėrė pagal savo pavidalą, o ne nusižiūrėjęs iš kažkur. Viskas, kas mūsų tekstuose, - paimta ir egzistuoja mūsų sąmonėje/pasąmonėje, esu tuo įsitikinusi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-17 12:57
G Šuo
Nežinau, kurioje meno rūšyje autorius gali būti panašesnis į save, negu eiliaraštiškume. Nebent lipdyme iš plastilino. Buvo vienas toks veikėjas matematikos fake, kaip į 4 kursą, anuomet jau skaityk nebeišmes, jei pats to didžiai netrokšti, tada galima užsiimti, ko ta trokšta širdis, kas panelėmis, kas šachmatais ir kitokiais žaislais. Tas tai išleisdavo stipendijos nemažą dalį plastilinams, nes menas. Skaitykloj padarė parodą iš visokių biesų, angelų ir kitokių monų, tik va, prie ko lenkiu - visi buvo su panašia veido ir ypač nosies išraiška, kaip ir autoriaus. Nuo savęs nepabėgsi.     
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-17 12:51
Aurimaz
Kam to prireikė, jei ne paslaptis?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-17 10:57
Alicija_
:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-17 10:57
Alicija_
Skaitytoją visada domins autoriaus asmeninis gyvenimas - tai jau nulemta. Skaitytojas visada gretins kūrinį su autoriumi, net jeigu tas viską neigs. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-17 10:55
pikta kaip širšė
Alicija_, suteikei man vilties ;-)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-17 10:54
Alicija_
buvo, kad autoriaus nemėgome ir net jo bijojome, tai mūsų vienas dėstytojas, dabar jau anapilin nužengęs. Bet.. jo knygos mums, žioplinėjusiems studenčiokams labai padėjo:).
Buvo, kad ir čia nemėgau kelių autorių (kaip žmonių sutiktų tikrovėje), bet jų kūryba visada žavėjo:) taigi..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-17 10:47
pikta kaip širšė
Suprantu tavo mąstymo logiką ir net sakyčiau, kad daugumoje atvejų turbūt ji yra absoliučiai teisinga, tačiau yra juk žmonių, kurie rašo visai ne apie tai, apie ką gyvena. Tarkime savo pavyzdžiu pakalbėsiu – va iš Spiečiaus nebuvo nė vieno mano asmenybei artimo veikėjo. Iš dvikovinio teksto gal nebent Aleksas :-) bet man kaip tik patinka kurti į save nepanašius veikėjus ir situacijas.
Mane tai būtent tai iš tiesų ir užknisa. Kad autoriai tapatinami su kūriniais. Reklamuojamas autorių gyvenimas, jų požiūris ir pan. O juk skaitytojui kaip ir neturėtų rūpėti, ar HP Rowling parašė sėdėdama kažkokioj kavinėj, ar ant ypatingos nutriušusios kėdės. Tai taip nesusiję su kūriniu...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-17 10:37
Aurimaz
Jei nevirškini autoriaus, tai reiškia, kad nepriimi kažko jo bendravimo manieroje, pasaulio suvokime ar dar kokiame nors gale. Labai tikėtina, kad šie bruožai persiduos ir autoriaus kūrybai, todėl taip - paprastai nemėgstamas autorius rašo ne itin mėgstamus tekstus. Tai galioja ir atvirkščiai - jei tekstas patinka, yra labai didelė tikimybė, jog patiks ir autorius. Šis dėsnis negalioja tarp prozininkų ir poetų, vienok. Pernelyg skirtingi asmenybių tipai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
1 2 3 4
[iš viso: 70]


 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą