Apie kritiką ir apie kritikus: amžinas nepasitenkinimo šaltinis. Siūlau į klausimą pažvelgti iš kitos pusės ir panagrinėti rašančiojo vaidmenį šiame „konflikte“. O tiksliau pasiūlyti keletą klausimų savianalizei:
1. Kodėl publikuoju savo kūrinį: aš noriu būti mylimas (iš kur šis poreikis?) ar noriu lavinti savo įgūdžius?
2. Jei nuoširdžiai noriu lavinti įgūdžius, tuomet kodėl negaliu priimti kritikos?
3. Jei negaliu priimti kritikos, tuomet gal aš meluoju sau dėl įgūdžių lavinimo ir tikrasis poreikis yra visai kitas (noriu būti mylimas)?
4. Kas svarbiau: žinoti, ką darau ne taip ir kur reiktų pasitaisyti, ar kad su manimi kalbėtų švelniai? Kitaip tariant ar mažėja informacijos vertė nuo jos perdavimo būdo?
5. Jei aš tikiuosi, kad mane priims tokį, koks esu, tai kodėl nesuteikiu šios privilegijos savo skaitytojui (Eco „Atviras kūrinys“ Kiekvienas vartojimas yra interpretacija ir atlikimas, nes su kiekvienu vartojimu meno kūrinys atgimsta kaip nepakartojamas – kitaip sakant kiekvienas skaitytojas turi teisę į savitą kūrinio suvokimą, kaip autorius į savitą kūrybą)
6. Kodėl kūrinio kritiką priimu kaip savo asmenybės kritiką?
7. Ar (kiek) mano savivertę įtakoja pašalinių, man nepažįstamų, žmonių nuomonė ir vertinimai?
8. Kodėl mane taip lengva išmušti iš pusiausvyros (man tinkamiausios būsenos, kurią pasirinkau) ir išprovokuoti emocijas, kurių aš nenoriu: kiek aš esu savo paties šeimininkas?
9. Ar dėl to, kad kažkas mane pavadina kupranugariu, man išauga kupra? Jei ne, tuomet žr.8
Siūlau žvilgtelt į Žaliažolė.lt. Ten žmonės, rodos, labiau apsiskaitę, kūriniams jautresni, daugiau dėmesio skiria, gal net komentuoja nesiekdami savo kietumo bei emocinio nepalaužiamumo atskleist ir savo blogos dienos įspūdžių jokiais būdais nevemia ant kiekvieno kampo, regis, net gyvenimo skriaudų komentarais nebando kompensuoti. Paeksperimentuokit, greitai pajusit skirtumą :)
"Morališkai žudomi talentingi žmonės"? Ir kokiu būdu čia kas nors kesinasi į tų "talentingųjų" moralę? Jie verčiami vartoti heroiną? Užsiimti grupiniu seksu? Tuštintis bažnyčios teritorijoje?
Kitas klausimas dėl to talentingumo: ar ne per gerai apie save galvoja kai kurie asmenys? Juk tikri talentai savimi pasitiki ir savo gebėjimais neabejoja, o čia...
Gerb. Aurimaz. pirmas dalykas aš jums rašiau. kad ne kritika esu patenkintas, o vertinimais čia yra du labai skirtingi dalykai imti atskirų kūrinių vertinimus ir kritiką visumoje. Aš savo ankstesnių kūrinių vertinimais tikrai esu patenkintas iki paskutinių savo kūrinių. Kur manau kritikai susitarę man davė po vieną balą, nes taip vieningai visiems rašyti po vieną balą, nemanau kad tai nesusitarimas tarp savęs. Ir dar gerb. Aurimaz prašau man atsakykite kodėl taip vieningai nevertinami yra kūriniai, kur atėję trys vertintojai ir nulėmę kūrinio vertę? Tai jau kūriniai tokie geri, kad susidomėjimo kritikų jie net neverti? Ir negalvokite, kad aš toks kvailas ir nepasižiūriu, kaip kas balsavo.
"Forjumioookas liooodi" :D
Dabar kiekvienas Menininkas (ja, iš didžiosios "M") jaučia pareigą pasakyti, kad jie tikrų tikriausiai čia nedės savo šedevrų. Tai ir nedėkit. Lyg kažkam rūpėtų ;]
Kadagy, mano "namuose" dar tebėra tavo laimingas laiškas, kur tu gyreisi, jog esi visa kritika labai patenkintas ir laimingas. Jau persigalvojai? Ar tu čia apskritai toks individas be nuomonės, kuris visiems pritaria? Apsispręsk vieną kartą.
Jūsų gerb A Puoke ir tų kurie jus palaiko, blogio kūrimas manau yra griovimas. o ne ko nors kūrimas. Blogis griauna, o nekuria. Kuria tik gėris, nejaugi taip sunku suprasti.
Gerb. Administratoriau Valkai jeigu čia yra ko0kia nors hierarchija, tai manau tikrai yra labai blogai. Ją reikia negailestingai griauti, ji yra blogis. O ji manau tikrai yra. Kaip kritikų hierarchija.
Tai kaip ir šioje diskusijos autorės pasakyta ugdyti, o ne žlugdyti kuriantį žmogų, jį skatinti kurti. Dabar yra žlugdymas, kas labai uoliai ir vieningai daroma šioje svetainėje, tik ši Vienybė yra labai dirbtina ir nepatvari. Šiandien aš, rytoj tas kur mane žlugdo. Bloga ir trapi tokia "Vienybė". Labai matosi kad nauji kritikai arba kažko bijo, arba nepasiruošę rimtai kritikai.
O pragaro kūrimas gerb. A Puoke yra ne kūrimas, o visko griovimas, tai tikrai ne kūryba.
Nekreipkite dėmesio, nes jie nėra kritikai, tik suvedinėja sąskaitas arba tyčiojasi, taip nori būti tvirtesni prieš save, nes skysti juk neitų dergti..