O ką daryti skaitytojui, kai suvokimo džiaugsmą blokuoja nemokšiškai besiiriantis vedlys? Ar samdyt naują gidą?
Nes, mano galva, nekiekvienas skaitytojas yra dar ir kūrėjas..
Gmite, sakai dešimtmetis brolis taip gali? Tai puiku, gal jis tegu ir rašo čia, matyt šaunus vyriokas auga. Ar aš sakau ką nors? Na taip, sakau: išjungsiu iš kairės, išjungsiu iš dešinės :-) Žinai, Valkas protingai padarė ir žino liaudies išmintį - duok durniui kelią, o tu lyg bulius vis dar nori badytis. Koridoje po nepavykusios kovos buliui leisdavo išlieti įniršį ir paleisti žarnas arkliams, nes kitaip buliui gali širdis sustoti. Ar tau irgi reikia kokio kuino pykčiui išlieti? Gali badytis eilėmis. lai būna eilės lyg rapyros dūriai. O dėl galvojimo - aš galvą naudoju pinigams uždirbti, o mintis reiškiu kokias noriu, nekaltas, kad kartais išlenda koks Vonegutas ar Remarkas. Sakai mano galvoje sugrūsti sakiniai, kurių nesuprantu? O ar tu nežinai, kad "kiek yra skaitytojų, tiek variantų turi pasakojimas. Kiekvienas pasisavina iš jo tai, ką gali ar moka, ir pakeičia pagal savo matą. vieni išrenka kai kurias dalis, o visa kita išmeta, kiti perkošia per savo prietarų rėtį, treti nuspalvina savo malonumu." Tik Andersono pasakų šulinys viską sugeria, todėl pasakojimai jam neturi variantų.
Pet kodėl jits nepavadino ant tsokolado, kodėl??!!..netsązininga tsitaip..ats its karto pūciau tsutikęts, its karto!..Pet ar ant akėcių puts tokolado..taip??
mauč davatkos!!! taip suuodžiat entelektą ar talantą ir šokat iš karto žmogui gerklės iškabint!!! kaip davatkų tuntas turguj jauną mokytoją iš provincijos draskyt puolat!!! kaip Biliūnas baltą katytę, žmogų galabyjat!!! ne gėda?!! a ne gėda??? gi jis pavadino jus ant vyno ir gyvenimo džiaugsmo, o jūs taip ir spjaunat į veidą!!!
Cha cha cha, linksminat mane irgi. Visuomenė prieš Larį Flintą? Lygiasmegenis inertiškas užsispyrėlis? Neblogai. Tik tavo tiesos lygiai taip yra išgalvotos, nes objektyvumo nėra. Nėra. Kaip sakė niūrusis danas Kierkegaardas - subjektyvumas ir yra tiesa. Tai, kad tu gerai argumentuoji ir reiškia, kad moki gerai argumentuoti, retorikos ar kitokių moklsų esi daug privalgęs, bet tai nereiškia - kad tai tiesa. Pasaulis remiasi konvencionaliomis frazėmis, o už jų - Tuštuma. Arba Nežinia. ir dar - fizinis argumentas - taip pat argumentas, be jo Cezaris ar Hanibalas nebūtų tokie didūs. Dėl asmenybės kulto - tavo tiesa. Žmonės skirtingi, rašytojai skirtingi, yra pagarba, bet ne garbinimas. Tai jūs užsipuolėt, kad aš amoralus, kad geriantys rašytojai niekam tikę. Teko stoti ginti tą, galima sakyti didžiają, dalį menininkų :-) Aš gi tik norėjau kai kam parodyti įvairovę, kad buvo ir pasimušančių, ir išgeriančių, bet nuo to nemažiau puikių rašytojų ir menininkų. Nesakau, kad tokie turi būti visi. Tik vienas dalykas tikras, kad pati didžiausia yda - bailumas. taip sakė Ješua iš Meistro ir Margaritos, tuo ir aš tikiu.
ats netskaitau Murakami, pet jį myliu, nets mirtinats derinukats yra pavadinime, tikrai tikrai ats nemeluoju..ir ats net pijau pertskaityti Murakamį, pet gal vitstiek kada pertskaitytsiu, nets dapar dar pijau, kad nutsiviltsiu ir tada jo pavadinimats nepetekts magitskų galių. Pa.Tia puvo Kitkits Papaitsa.
Hipi, malonu, kad pagaliau atsiradai šią sunkią rašykui valandą. Senokai matytas.
Gmite, netikiu savo akimis. Šovinistas? Šovinistas??? Koks iš jo šovinistas - jis net argumento pateikt nesugeba, pasiklystų tarp savų trijų pirštų. Geriausiu atveju - tiesiog lygiasmegenis inertiškas užsispyrėlis, malantis savo išmąstytas tiesas ir nekreipianis į nieką dėmesio. Jei tik kas nors ne taip - "liurbis", "užčiaupk srėbtuvę" ir "išjungsu", tada - tolyn kaip jau esam įpratę, nes stabilita e la virtu.
"aš jį paminėjau tik šiaip, akimirkos improvizacija" - nepraleidau progos pasilinksminti ir atradau, kad dvejose žinutėse į vargšą Harukį buvo kreiptasi keturis kartus. Nebloga akimirka, kurios metu galima šitaip improvizuoti.
Beje, Sokratas, Platonas ir Aristotelis buvo homoseksualai (merginoms tiktų Safo pavyzdys), Dantė jautė nepaaiškinamą silpnybę politikai, Dostojevskis garbino socializmą, o Maironis sėkmingai kunigavo (pavyzdžius tyčia parinkau iš kuo platesnės srities). Tai ką, norintiem kažkuo pasižymėt reikia būtent taip elgtis? Asmenybės (-ių) kultas - šlykštus dalykas. Bandymas imti iš kažko pavyzdį bet kokia kaina - dar šlykštesnis. Ne ką geriau už mažamečius, svaigstančius nuo hariopoterio.
tik atsiranda šioje paplėkusiam pelkyne nesuvaržytas talentas,
tik ima improvizuoti,
tik paklausia nevyniodamas į vatą, ar atsiras čia tokių pat nesuvaržytų, talentingų merginų seksui — kaip supuola iš visų pakampių davatkos, alasą pakelia!!!
Nesuprantu, ko tu nori. Kas čia per šakalų šokis? Murakami tik vienas iš mano mėgstamų rašytojų, aš jį paminėjau tik šiaip, akimirkos improvizacija, tai jūs puolėt įrodinėt, kad aš jo nesuprantu. nemanau, kad kiekvienas, galintis rašyti yra akiniuotas liurbis, nes aš toks neesu :-) Bet lygiai taip ir akiniuotas mane gali išjungti iš dešinės, gyvenime visaip būna.
Turbūt suprasi pro savo prizmę, bet bent jau maname trumpame gyvenime dauguma tų, kurie siūlydavo "eiti išsiaiškinti", stengdavosi nesirodyti arba nežinodavo, kam tie kumščiai išvis skirti. Tu čia tuo pasakymu bandai iškart įtvirtinti"pažiūrėkit, koks aš kietas"? Nežinau, kas paskatino tave manyti, kad mokantis/galintis/norinti rašyti būtinai bus akiniuotas liurbis? (na gerai, aš akiniuotas...tiek to).
Pasakyk, ką konkrečiai pasiekei įžeidinėdamas čia dalyvaujančius? Sakoma, šiais laikais žmonės susijaudinti moka žiūrėdami į fekalijas, tai čia irgi iš tos operos? Greičiausiai į mano pusę paleisi dabar kažką intelektualaus, numesi porą faktų apie rašytojus ir apie tą Murakamį. O jis kas toks? Iš tiesų primena tą 'alchemiko'madą, kai kiekvienas perskaitęs tą knygą vadino save genialiu filosofu ir citavo kiekvieną necituojamą ištrauką.
Dabar pažerk kažką iš išminties aruodų mano kryptimi :) "Duonos ir žaidimų!"
Man iš tiesų labai labai labai patinka skaityti įvairias mintis mano adresu. Jei kažkam nuo to geriau, tegul, man negaila.
Mieloji Gmite, aš puikiai supratau, kad tai nebuvo komplimentas, bet ant moterų ir vaikų aš nepykstu. Dėl knygos tai tebuvo pokštas, kaip sako tas pats Murakamis - lavinu juoko raumenis, gal ir nevykusiai. Tavo nuostata dėl literatūros ir alkoholio švelniai tariant neteisinga, alkoholis nėra kažkokia siekiamybė, bet neišvengiamas gyvenimo reiškinys. Ar skaitei Bukovskį, Irvingą Welshą, Lemonovą? Tai gyvenimo druska, o ne cukrinės vatos debesėliai, kuriuose tu nori matyti literatūrą. Tada galim nurašyti ir Remarką ir daugybę kitų rašytojų, kurie nevengė alkoholio ar kitų svaigalų. Sakai Džekas Londonas nebuvo šviesuolis? jeigu ta prasme kaip Jonas Basanavičius ar Vaižgantas - taip taip, tai nebuvo šviesuolis. Tai buvo rašytojas iš didžiosiso raidės, audringai gyveno ir nuostabiai kūrė. Tai tik vienas iš pavyzdžių. O kaip tau atrodo, kaip gyveno Aleksandras Diuma? Paskaityk. O Murakamis - tai ne tik sviestas ir žalia arbata, jei atidžiau paskaitysi - ten yra ir muštynių, ir išgėrimų - žiemą viskis vasarą alus, bet tai juk ne esmė. Murakamio ištiesų ir nereikia suprasti, su juo reikia gyventi, su juo medžioti avis ir šaltuose japonijos ūkuose ieškoti pradingusio savęs arba savos meilės. Dievobaimingumas nėra kūrybingas, jis tesugeba kurti naujas baimes. Jeigu Valkas administratorius, tada tegu prieš įžeisdamas žmogų gerai pagalvoja. Žinau, kad nesutiksi, bet tai ir nebūtina. Su pagarba - Manu.
Oho. Tai tavo nuomone dėl to, kad aš trim žodžiais papasakojau apie poetus, nemėgstančius plastmasinio amoralumo, turėčiau pult degint Nyčę ir Vaildą? Labas rytas.
Visų pirma siūlyčiau diskusiją perkelti į susirašinėjimą žinutėmis - manau, vien dėl to neverta teršti forumo. Nebent tamsta nori, kad į pašnekesį įsijungtų kiti rašykai.
O antra, tamstos atsakyme nematau argumentų - tik keletą bandymų patvirtinti pačio pasidarytas neteisingas išvadas. Aišku, man malonu, kad užuot su nešulinio mulo atkaklumu taškesis įžeidinėjimais tu pagaliau nusprendei kalbėti, tačiau kiek supratau, kol kas tai nelabai pavyksta. Regis visas atsakymas pagrįstas dviem mintim: a) Aš teigiau, kad amoralus kūrėjas negali vadintis kūrėju; b) Aš bijau kažkokio hipotetinio "tikro gyvenimo" (?), todėl prisidengiu "intelektualiais išvedžiojimais" (?) ir visokeriopai moralizuoju (?).
Pasiknaisiokim giliau. Tarkim, šiuo atveju nekreipsim dėmesio į tai, kad abu argumentai buvo orientuoti visiškai ad hominem ir iš elementarios logikos pusės net negali būti laikomi argumentais. Paimkim a. Išvada akivaizdžiai padaryta iš sakinio "Paprastai net prasigėrę šizofrenikai poetai nemėgsta šveplų ir amoralumą priešais save stumiančių individų.", tai yra paėmus šios minties atskirus elementus ir kažkokiu stebuklingu būdu juos sulipdžius. Čia objektas "prasigėrę šizofrenikai poetai" palaikytas siektinu idealu, tad ir "amoralumą priešais save stumiančių individų nemėgimas" - sektinu pavyzdžiui. Kitokio būdo paversti sakinį "a" punkto mintimi aš nematau. Ar toks veiksmas - t. y. sakinio transformacija - gali būti laikomas argumento formulavimu?
Dabar paimkim "b". Trys elementai - ir pirmasis iš jų teigia, kad Valkas bijo (kiek supratau) realaus pasaulio - tai yra tesugeba palaikyti diskusiją internete, kadangi nenorėjo eiti draugiškai pasidaužiti kairėmis su Manu. Kiek tame logiškumo? Asmeniškai aš nematau. Antrasis nurodo, kad išvedžiojimai - tai yra mano pateikiami argumentai - neva yra intelektualūs. Khe khem. Ar kas nors iš netyčiom skaitančių šią žinutę gali nurodyti juose bent vieną intelektualų bruožą? Čia logiškos išvados. Ir tiek. Nė lašo daugiau. Na o trečiąjį berods išaiškinau kalbėdamas apie "a" punktą ir tai tik dar kartą parodo, kad Manu nesugeba suvokti pačio paprasčiausio sakinio. Tad kaip jis, Gmite, gali suprasti Murakamį? Be reikalo užsipuolei. Mušti gulinčių negalima.
Belieka palinkėti tau sėkmės. Jei jau literatūrinės bobos pasakyto sakinio nesugebama suvokti - tai kokios ten šnekos apie kažką daugiau.
Aš maniau, kad čia žmonės su platesniu akiračiu, o ne kokios literatūrinės bobos. Ar literatūriniai fariziejai. Tokie teisuoliai, tokie šventuoliai, nelaimingos prieštaravimų gniuždomos sielos - bet tik prie kompiuterių. Man atrodo, kad čia komentuojantys įlindo į savo subinę ir užsikniso joje (čia iš Voneguto). Taip, dauguma čia vidutinybių su dideliomis pretenzijomis (ir aš tarp jų turbūt, ne man spresti apie kūrybą), bet aš ne tik rašau, bet ir gyvenu. Nusiimkit tuos prezervatyvus nuo plunksnų ir plačiau atmerkit akis, o dorovingieji ponai ir ponios :-)
Jei įsivaizduoji, kad perskaityti Murakamį - kažkas dieviško, o koks nors ten Hašekas apvalo tavo sielą ir atveria kelią į kūrybinę nirvaną,
Tikrai taip nemanau. Bet manau, kad kūrėjo moralizavimas yra intelektualinis miesčionizmas, kad gyvenimas ir kūryba nėra vien tik seilėjimasis prie kompiuterio, o duona, virstanti kūnu, kad ji slypi birželio rasoje ir blausiose girtuoklio akyse, viesulo akyje ir pyktyje, virstančiame užuojauta. Tokie moralizuotuojai mielai sudegintų Nyčės raštus, pradėtų nuo Bukovskio ir pabaigtų Kurtų Vonegutu. Turbūt ir Oskarą Vaildą sudegintų, nes jis tikrai nemoralus. Man atrodo, kad tu paprasčiausiai bijai tikro gyvenimo ir slepiesi už intelektualinių išvedžiojimų, ir tavo baimė lyg ektoplazma veržiasi per poras ir spuogus. Ir gal tau geriau į kunigus eiti, nes vis pamokslauji ir mane kažkur siuntinėji? Sorry, bet aš tavo ironijos nesupratau ir man ji buvo įžeidžianti.
Na tai ko, ponaiti Menininke, čionai kišiesi? Jei įsivaizduoji, kad perskaityti Murakamį - kažkas dieviško, o koks nors ten Hašekas apvalo tavo sielą ir atveria kelią į kūrybinę nirvaną, tai visiškai nematau reikalo lįsti grafomanų svetainėn ir kažko ten ieškoti. Paprastai tokie kaip tu elgiasi kitaip. Jie ramiai laka savo viskį, garbina Formaną ir įsivaizduoja, kad pasaulis turi gultis jiems po kojom. Sulaukę keturiasdešimties arba pasikaria šventai tikėdami savo neįvertintu genialumu, arba numiršta nuo kokio nors ten vėžio, arba (dažniausiai) tampa kiemsargiais ir pradeda ramią liumpenišką egzistenciją, kadangi nieko geresnio nebesugeba, ten jiems ir vieta.
Aišku, dar gal tu nori įsiliet į bohemą. Tada temos pavadinimas turėtų būti "Absentas, dekadentinė poezija, orgijos pigiuose butukuose!", bet abejoju, ar ten tave priimtų. Paprastai net prasigėrę šizofrenikai poetai nemėgsta šveplų ir amoralumą priešais save stumiančių individų. Nors švaistymasis kumščiais jiems ir patiktų.
Bet kokiu atveju - sėkmės tau asmeniniame gyvenime. Kažkiek gaila, kadangi paprastai likimas nesigaili ironijos nesuprantančių bukų idealistų, tačiau gal šįkart jis bus maloningas, ir kažko tu pasieksi.