Žydinti pelkė Laiškai

Tai kaip Tau ten? Už mano lango kovas
Man priekaištauja vėl, nors Tu ir nežinai,
Kad antklodė balta ant mano lovos
Pajunta svetimą kvėpavimą dažnai.

Rašai, kad sveikas, kad siaubingas šaltis…
O kaip širdis, o ar širdis sveika?
Atleisk, tiesiog nostalgiškas balandis
Sapne man priminė nesvetimas rankas.

Ar aš pasikeičiau? Šiek tiek. Žinai, išmokau
Pajaust kuo skiriasi “galbūt” ir “niekada”.
Verkiu retai, tik kai pražysta tuopos
Aitrus gegužis tampa man našta.

O gal palikim viską, meskim, susitikim!
Aš perbraukti gyvenimą galiu lengvai.
Neišsigąsk, juokauju, parašyk man,
Kad liepos naktį Tu manęs nesapnavai.

Vėl aš, nelaukei? Smerkti ar galėčiau,
Jei vis ilgiau kely užtruks laiškai
Kaip būčiau, jei Tavęs nesiilgėčiau...
Kaip būtum Tu... gerai, kad nesakai…