Žalgirio akmenukas

Gal dangus griūva? Kiškučiai pastatė ausis...
Kas per Lietūva??  Šitokios nėr gal išvis?

Nei čia kas niežti nei skauda, visai,
Nei čia kas raudo ar balo, –
Krito tiktai akmenukas toksai
Į užsiraukiančią balą.

Pliump...p... ir nustėro nuo pliump to gentis,
O jau nustėrus – nuščiuvo...
Nemandagu, neramu, nelemtis.
Užveržta... nėr atsuktuvo?

Et... šildys dar saulė uodegas ryt...
Galvas į smėlį... nesidairyt...
.

  Štai pasiskaitymas vertas: lengvas, grakštus – temos desertas.