spalvinu kartono figūrėles baltai
vaikai taip greitai nedirba ir dar zyzia
nuo monotonijos atsijungiu į transą
jaučiu kaip rangosi smegenų pilkosios gyvatės
keliauju žvilgsniu ikandin neuronų tinklais
kurie sukrešėja it rasa ant lango
ir tada juos nupūčiu it vualį