Vilniui

O mano besikeičiantis Vilniau,
savinuos tave nuo pirmojo
riksmo Šv. Jokūbo ligoninėj.

Nuo pirmojo žvilgsnio,
nurengusio tykią
Neries krantinę (tada tamsią).

Nuo pirmąsyk išgirsto
troleibusų ūžesio
ramiais rytais -
sningant ar ne, nesvarbu.

Menu kiekvieną ištrupėjusį
tvoros akmenį ir
kiekvieną plytos nuoskalą.

Menu? O gal veikiau trokštu prisiminti?