Plaukai su balta šviesa taip sunkūs
Nešiot, kaip melstis į žemės dulkes
Sunku.
Žolynai pečius apstojo,
O jų šešėliai prie tavo kojų
Žiūri į dangų, kaip eina laikas.
Dabar už saulės spindulio laikos
Darbų tos rankos, liūdnos prakaulės.
Daugiau nešaukia keliais pasaulis.
[Jonas Juškaitis. Motina, 1972]