įsivaizduoju rūke bėgančias stipininines kojas, tokias užnešančias į žemės matavimo trikampį, jos žirkliuoja oru virš garuojančios žemės, vis pranykdamos ir vėl grįždamos jau kitu atspalviu ir vis mažėjant rūkui. ir muzika garsėja garsėja, rūkas išsisklaido, pasimato vidury lauko....dar nesugalvojau kas