vetra

baigiasi pries metus prasidejusi meiles istorija. ji baigesi taip netiketai, kaip greiciausiai ir prasidejo.
kaip prasidejo, gal nereikia pasakoti, nes nelabai yra aiski toji pradzia, bet kaip baigesi galima ir papasakoti.
ogi baigesi labai paprastai.
mergaite gulejo lovoje apsirisusi gerklyte, kad maziau skaudetu ri greiciausiai, kad silciau butu. gulejo, dar is bei ta skaite, kartais zvilgteledama i pro langa beisgaivaliojancia gamta.
ir atsirado jis, del kurio viskas prasidejo ir kartu baigesi.
ji paklause jo, kodel jis begas nuo jos?
o jis atsake, nes "nenoriu su tavimi buti".
taip ir numire belike mazyciai meiles laseliai mazos mergaites su degtukais sirdeleje.
tos mazos svajotojos apie seima, vaikucius ir mylinti vyra.
dar ta mazoji svajotoja turejo keleta noru, tokiu realiu ir igyvendinamu, bet jie subliusko, subliusko, kaip siandien per langa  besivezojantis pilkasis debesys...

tik taip ir nesupratau, kodel sioje istorijoje taip viskas greitai baigesi?
tiek vienas, tiek kitas atrode protingas. vienas norejo aukotis del santykiu, o kitas tiesiog norejo santykiu... o gal greiciau geros meiluzes?
kas ten ka dabar jau besupras...
bet grazi pora, pripazinti reikia, tik gaila, kad nelabai galvojo ir siek tiek nuskubejo...


vyrams visada taip buna. jiems nusibosta stabilumas, kurio butent moterims taip reikia.
jiems nuobodu su viena moterimi, nuobodu myleti ir jausti.
gal del to, taip ir nusvyla kartais merginos...