varžtų ritmas (perskaičius skaityti vėl iš pradžių)

švaistau gyvenimo laiką namie,
naikinu paskutinius jausmus iš širdies,
pasineriu į beviltišką pilką srautą,
tebejaučiu savyje kažką skaudant,
nebenujaučiu to, ką galėčiau turėti
ir siekti, nesvarbu koks tas tikslas,
viskas svetima, ant kažko pikta
ir vis aiškiau: nebereikalingas
keistumas, stovintis vanduo, erdvė uždara,
tuščios mintys, dirbtiniai jausmai,
pripažįstu klydęs ir klystantis nuolat,
gal lengviau pragyvensiu likusį laiką?
gal būsiu geresnis kažkam, kaip vaikas
tikrovėje... gal dar vilties yra
ir muzika, nauja diena kažin ar
žlugdo pasaulį, dar klaust ko nors?
riaumoti noris, bet nerėkiu,
tyliu, poeziją skaitęs ramybėj,
apima tingumas, tuštybė,
žodžiai kankina,
ir vėl