Lengvas pakylėjimas




Pro plyšį spindulėlis it
boružėlei pakilt noris
iš delno pagirdytas
burbulėliu užsitraukia

Raudonis išmuštas
apkaustais padabintas
snapeliu knabenamas
varpeliu žadinamas

Oi žvengia, vaipos
utėlės, blusos raitos,
net pagaugais eina
juoko arterijos plyšta

Nušautas laukimas stiebias
pasikoręs debilas medituoja
ant tako tupėdamas špokas
švilpauja vėjais

      Mūūūūūūūūūūū

Kita diena




Užgimk, rytmetinės rasos
atilsio pilnais atodūsiais
kaip kad užgimsta gailestis,
kurio nepažinai,
kaip kad auksas užkerėtas
godžiai tviska -
ten tik sniego šukės kruvinos,
kurių nepažinai.
Grakštus, neapsakomai gražus
pamuštas raudoniu vakarys,
užglaisto susidėvėjusią
akimirką.


2004-12-29

Liepsnelės




Jauki prieblanda.
Smilkstančios žvakės
liepsnelių sūkuriniai
susirangę dūmai
prieš akis nupaišo
maloniai jaukią ugninę fėją.
Grakštus plastiškai atliekamas
striptizas perbraukdamas liežuvėliu
nudegina sukoncentruotas mintis.
-----------------------------
  Prieš akis nuvarvėjusi tuščia žvakidė.

Į gyvenimą



Ant likimo lemties slenksčio
pirštais stebuklingais kaip klavišais
gaudžia rimas amžinybės.
Vėlių širdys aukurinės
pleiskanojančios žegnojas
virkštele penėdamos atgimusios,
viltimi rasos gaivinas.
-----------------------------------------
Plačialapio žiedlapio
kreivai suaugę
žiedai šešėlių sirupu
girdomi pražysta
įvairiausiomis nuoširdžių
šypsenų grimasomis ...

Vaškinės svajos




Įsižiebiau,
pašvaistę liepsnele pražiodžiau,
įlindau,
nekaltumo drobule apsikamšiau,
išsidrėbiau.
Lydau,
užmarštį,
grožiuosi.
Varvančiais vaškiniais lašeliais
atsiskiriu,
virstu svetimkūniu,
dalele po dalelės
klostėmis atsidengęs
nykstu.
Pakaušį atkišęs vėjui
įsitikinu, - jaučiu.


2005-01-17

Svaigatis

Margaspalvis dangus suteikia sparnus,
skrydis toks svaigus atgaivins jausmus,
svajingas aidas jis varpais nuskambės
ir spinduly žvaigždžių graudžiai apglėbs.

Bet saulei pakilt šviesuly, vis gali,
su vėju lietum nuplūkdint nuramint,
kur jūros banga paskandint kaip paukštį atgaivint
juk tu dar žinai, - mes norim pakilt.

Viltingas šauksmas gerklėje žaizdos nurims,
skausme dvasia isteriškai paliks,
rankas ištiesiu į nebūtį lemties,
kad atsiduočiau vėjo gūsiui užmaršties.

Vienute



Begėdiškai klaikiom spalvom
moju potėpiais nebyliais
paukšte tau,
besparniais kliedesiais,
pelikano aimanų varpais
pranešdamas pasauliui, -
prometėjas išprotėjo.

Nevalingi refleksai nesugeba
akyse pažaboti įsižiebusių
geidulingų liepsnelių. 
Varvantys krištoliniai purslai
pasipuošia nuostabiausių
spalvų deriniais, -
dūžtančios šukės
suvirpina širdį. 

Vienutėje užsidegu žvakutę...

Nuodėmės


(Mintyse)

Puodai prisvilo,
siela suodžiais aplipo,
ech...
Reiks ir vėl eit
išpažinties.

Užgimk, rytmetinės rasos
atilsio pilnais atodūsiais
kaip kad užgimsta gailestis,
kurio nepažinai,
kaip kad auksas užkerėtas
godžiai tviska -
ten tik sniego šukės kruvinos,
kurias tu pažinai.
Grakštus, neapsakomai gražus
pamuštas raudoniu vakarys,
užglaisto susidėvėjusią
akimirką.

Sliekas buvo hipis