Kolūkietis

Žibalinės akys bliksi,
nuo arielkos kaimiškos stiprios,
pasipuošęs aš čebotais,
koks aš ponas, išdidus

srutos, man beginklis priešas,
mano kojoms negrąsins,
išsidrėbęs aš mėšlyne
kalėdoju užsimiršęs.

Nekankins įkyrios mintys
ir gyvensiu sau ilgai,
suodžiais nervus išsitrynęs
mūsytės vaikysiuos nuo krūtinės

Silpnavalis




Sušildyk kaip šilta
arbata sušildo,
brangioji...

Ech...
Gaila, tu ir vėl,
geri be cukraus.

Silpnavalis




Sušildyk kaip šilta
arbata sušildo,
brangioji...

Ech...
Gaila, tu ir vėl,
geri be cukraus.

Silpnavalis




Sušildyk kaip šilta
arbata sušildo,
brangioji...

Ech...
Gaila, tu ir vėl,
geri be cukraus.

Šokis

Trepsėk, trepsėk,
brangioji,
reaggie ritmu,
nesustok.
Nors kitiems ant galvų,
nesvarbu,
svarbiausia ant debesų,
nepasieks...

Širduže mano

Tupėsiu ant laktelės,
čiulbėsiu kaip paukštelis,
buk gera,
širdužė mano,
pasidėk mane lentynon,
nes alsavimas židiniu
rūsena manyje.

Jei pamiršai pagirdyt,
nieko tokio,
Dievuliau brangus,
net nejutau
staigios mirties.

Širduže mano

Tupėsiu ant laktelės,
čiulbėsiu kaip paukštelis,
buk gera,
širdužė mano,
pasidėk mane lentynon,
nes alsavimas jau
židiniu rūsena manyje.

Jei pamiršai pagirdyt,
nieko tokio,
Dievuliau brangus,
net nejutau
staigios mirties.

Širduže mano
Tupėsiu ant laktelės,
čiulbėsiu kaip paukštelis,
buk gera,
širdužė mano,
pasidėk mane lentynon,
nes alsavimas jau
židiniu rūsena manyje.

Jei pamiršai pagirdyt,
nieko tokio,
Dievuliau brangus,
net nejutau
staigios mirties.

Širduže mano



Tupėsiu ant laktelės,
čiulbėsiu kaip paukštelis,
buk gera,
širdužė mano,
pasidėk mane lentynon.

Juk alsavimas jau
židiniu rūsena manyje

Jei pamiršai pagirdyt,
nieko tokio,
Dievuliau brangus,
net nejutau
staigios mirties.

Išsitrink



Prakeiksmas tu, kad esi,
Kad gimei nelaiku - išsitrink,
Klaupkis prieš kryžių malda ir tikėkis -
Jis gal ateis, jis gal atleis

Visos dienos kaip tyčia, klajojimo pilnos
Tiek kelių pramintų neatmena niekas
Tik žmogelis sau vienas - kankinas galvoja,
Kas jis per daiktas,
Sapnas ar niekas

Drebančiom rankom perskelia tyla,
Isterišku žvilgsniu nustelbia lietų
Nuo šaligatvio siauro ašaros dyla
Kaip reiks gyvent - kaip reiks mylėt.

Klyksmas beribis išblyškęs - tai glūdi paslaptis
Kas ji tokia atsakyki - gal tai svajinga viltis,
Išsitiesia baltas takelis - kiek aidų tylumoj
Saulele motule, prašau, laiminki mus.