Kolūkietis

Žibalinės akys bliksi,
nuo arielkos kaimiškos stiprios,
pasipuošęs aš čebotais,
koks aš ponas, išdidus

srutos, man beginklis priešas,
mano kojoms negrąsins,
išsidrėbęs aš mėšlyne
kalėdoju užsimiršęs.

Nekankins įkyrios mintys
ir gyvensiu sau ilgai,
suodžiais nervus išsitrynęs
mūsytės vaikysiuos nuo krūtinės