Svaigatis

Margaspalvis dangus suteikia sparnus,
skrydis toks svaigus atgaivins jausmus,
svajingas aidas jis varpais nuskambės
ir spinduly žvaigždžių graudžiai apglėbs.

Bet saulei pakilt šviesuly, vis gali,
su vėju lietum nuplūkdint nuramint,
kur jūros banga paskandint kaip paukštį atgaivint
juk tu dar žinai, - mes norim pakilt.

Viltingas šauksmas gerklėje žaizdos nurims,
skausme dvasia isteriškai paliks,
rankas ištiesiu į nebūtį lemties,
kad atsiduočiau vėjo gūsiui užmaršties.