"Dienos ir dainos". Su tavim. Ir ne vien todėl kiek kitom akim.

Car ma vie, car mes joies
Aujourd'hui, ça commence avec toi !


"Urvinis žmogus". Juokas iki ašarų. "Bet kiek visgi teisybės daug":) :) :)

"Jau suradau savo mergaitę."
"Tu - mano mylimiausia moteris. Po mamos ir močiutės ;)"

Ir aš tave labai labai myliu. Ir neklausk, kodėl. Tiesiog myliu. Ir labai lauksiu tavęs grįžtant. :*

Vakar labai mane išgąsdinai.. Norėjosi tik susigūžti ir pravirkti, nes tu toli ir padėti negalėjau niekaip.. Ačiū Dievui, kad visi gyvi. Kad išsisukai tik su daugybe sumušimų. Kad pagaliau pajėgiau tau prisiskambinti. Kad pirmadienį grįši ir galėsiu tave apkabinti.

Net pats to nenujausdamas užkabinai labai skaudžią stygą.. Jei ir toliau šitaip, vieną dieną galbūt visai nebedainuosiu.. Nes tas polinkis bus priverstinai užgniaužtas. Gali ateiti tokia akimirka, kai apskritai bijosiu prasižiot.. Žinau, kad tikrai nenorėjai užgaut. Žinau, kad labai mane myli. Bet kartais pats nesupranti, kaip mane paveikia kai kurie tavo pasakymai. Net neįsivaizduoji, kaip kartais sugebi mane sugniuždyt. Kartais gilios meilės melodija grojama kruvinom stygom..

Šiemet ten praleidau tik savaitgalį. Bet ne vien dėl to viskas kiek kitaip. Šįkart ten su manim buvai tu. Ir, deja, nebuvo genijaus. Jį pamačiau tik sekmadienį. Ir vos neapsiverkiau klausydama jo smuiko virpėjimo.. O bobutės nerodo visiškai jokios pagarbos atlikėjams.. Joms smuiko muzika "eina per ausį", jos leidžia sau vaikščioti aplink ir jam trukdyti, traškinti maišelius ir kalbėtis. Dar tik betrūko, kad pastumtų jį eidamos pro šalį!! Atleisk joms, Kristup, jos nežino, ką daro..
O mes ir vėl dainavom šalia "legendų" choro. Ir vėl, kaip ir pernai, išsigandom išgirdę "Pulkim ant kelių". Bet ko gi norėt iš kaimo senukų choro :) O tu per visą koncertą laikei mane apkabinęs..:) Kaip niekad aiškiai girdėjau tavo nuostabų balsą. Ir jaučiausi kaip niekad rami ir saugi. Nes myliu tave.
Laiško į laiko kapsulę šiemet neparašiau.. Bet juk vis tiek prisiminsiu visa tai, kas ten vyko. Nes ten gera. Kaskart kitaip, bet visada gera. Nepaisant įvairių nesusipratimų. Juk mes - viena didelė šeima :)

Edmunda ir Arūnas. Neringa ir Darius. Gera buvo matyti juos prie altoriaus. Mylinčius. Laimingus. Besišypsančius. Pasveikinti juos daina.

Virpančia širdimi pajutau tavo ranką. Ir pasaulis už šv.Kazimiero koplyčios durų trumpam išnyko.. Įdomu, kas dainuos per mūsų vestuves :)

Nuostabus savaitgalis. Vartantis lovoje ir rūkant kaljaną. Maudantis ežere. Žaidžiant kortomis "durnių". Juokiantis taip, kaip seniai nesijuokiau. Nuolat jaučiant tave šalia. Užmiegant tavo glėbyje.

"Ar žinai, kad aš ją myliu?" :)
"Dabar gyvensiu nebe savo gyvenimą. O mūsų."

Aš visada tave palaikysiu, stebukle. Net jei išeisi į "dėžę". Nes myliu tave. Kasdien vis labiau ir labiau.

"Tarp mūsų ypatingas ryšys.." Ir jis kasdien vis stipresnis..:)

"Paspruko mano kelionė". Gaila truputį. Nes žinau, kad labai norėjai pamatyt Braziliją. Tačiau galėsiu užmigti ir pabusti tavo glėbyje. Padėjus galvą tau ant krūtinės. Apkabinti, paglostyti, pabučiuoti. Saugoti tavo miegą. Tarsi kitaip ir būti negali..

"Kaskart vis sunkiau išvažiuot".. Dienos kupinos trapaus laukimo.. O aš kaskart vis labiau džiaugiuosi tavo grįžimu.
"Domingo - sielos žmogus". Kaip ir tu, stebukle :)

Braziliją greičiausiai teks iškeist į Latežerį. Bet spėsi sudalyvaut atrankoj. Jei tik tikrai labai to nori..

Jei žinotum tu
Jei žinotum
Kaip pasiilgau aš
Tavo rankų

Tokių gerų gerų
Tokių švelnių švelnių
Ir stebuklingų
Lyg sapne

Jei žinotum tu
Jei žinotum
Kaip trūksta man tavęs
Man tavęs

Ir tik lašai lietaus
Ir tik lietaus lašai
Gal jie tau
Viską pasakys

paklausyk
Kaip lyja lietūs
Paklausyk
Kaip lyja lietūs

[V.Kernagis]


Tarsi kitaip ir būti negali..

Laukimas. Skaičiuojant dienas, likusias iki tavo grįžimo. Vis iš naujo skaitant tavo stebuklingas žinutes. Vakare užmiegant šalia pasiguldžius kačiuką. Prabudus naktį ieškant šalia tavęs, kad galėčiau apkabinti. Ausyse skambant tavo dainoms. Ilgintis tavo nuostabaus balso.

Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, kur teka Neris su žara
Aš lauksiu prie Vilniaus, vilnijančio Vilniaus tavęs, mano meile tyra