Pagaliau diplomuota. :) Nuo vakar aš - šviežiai iškepta teisininkė. :) Gera pagaliau jaustis įvertintai :)

O štai ir pabaiga. Pagaliau. Ačiū Dievui, likimui ir ES teisės katedrai, kad ta pabaiga laiminga. Liko tik pasiimti diplomą. :)

Šiandien galutinai nusivyliau savo Alma Mater.. Darkart įsitikinau, kad mes jiems esam niekas. Nesvarbu, kad be mūsų nebūtų jų. Leiskit bent jau ramiai pabaigt..

Pirmas didesnis žingsnis pabaigos link. Liko dar vienas. Keistai greit prabėgo tie ketveri metai.. Jau greit.

Pajutau tuštumą ir šaltį. Nemaniau, kad taip bus. Skauda. Liūdna. Lūžusi koja sulaužė ir dalį to, ką turėjom. Deja..

Sekmadienį buvo mūsų gimtadienis. "Mūsų meilei jau metukai. Gražiai nugyvenom tuos metus." Kartais išties sunku patikėt, kad jau metai. Ir daug, ir mažai. Myliu tave, miauksiuk. Ir tvirtai žinau, kad ir tu mane myli. O tai svarbiausia. Taip ir toliau gyvensim, atsiremdami į tą meilę. Miau*

Tai raganai aš kada nors atvirai išdėsiu viską, ką galvoju apie ją ir jos darbo metodus. Bet kol kas užgniaužiu pyktį ir nuoskaudą ir tyliu. Kartais išties sunku ten būti. Bet dar nepasitrauksiu. Vien dėl sentimentų. Ten daug visko išgyventa, išjausta. Ten juk suradom vienas kitą..

Pagaliau mes ir vėl kartu :) Tavo sugrįžimas šįkart turi matės skonį. Ir vandenyno kvapą. Tikiu, kad kada nors ten nuvyksim kartu. O kol kas.. gera vėl jausti tave šalia. :)
Ypač džiaugiuosi, kad buvai šalia atplėšiant laišką, gautą iš Prancūzijos ambasados. Kad prilaikei beveik griūvančią. Kad nušluostei nevilties ašaras. Kad paskatinai visgi išsiųsti dokumentus. O kaip bus toliau - pažiūrėsim..

Iš 200% pasitikėjimo ir garantijos beliko 50%.. Pasirodo, ne visada galima tikėti net viešai pripažįstama žmogaus seksualine orientacija.. "Geriau kažką padaryti ir gailėtis negu gailėtis, kad nepadarei". Du skirtingi konkrečios situacijos interpretavimo variantai. Pasirinkau antrąjį. Nes nenoriu išduoti tavęs, tavo pasitikėjimo ir gilių jausmų tau. Po kiekvienos pasitaikiusios, bet neišnaudotos progos suprantu, kad vis labiau tave myliu.

Padariau viską, ką galėjau. Dabar mano ateitis Prancūzijos ambasados rankose. Deginantis laukimas. Tarsi laukčiau nuosprendžio. Ir baimė. Kad jų verdiktas gali lyg smėlio pilį sugriauti mano svajonę. Gerai, kad jau greit apraminsi drebančią mano širdį..

"J'ai le regret de vous informer <...>" Viena viltis žlugo. Liko kita, į kurią dabar kabinsiuos nagais ir dantimis. Dar truputį pasistengti, o paskui.. Laukti ir tikėtis. Kad ateitis bus tokia, kokios trokštu.