Penktadienį buvau mokykloje. Ta pati ir kartu visai kitokia. Kitokia, nes manęs ten nebėra. Ta pati, nes aš ją vis dar prisimenu. Ir visgi keista. Pasijusti ten tarsi svetimoje nuotraukoje... Suvokti, kad baltuosiuose Žemaitės rūmuose man vietos jau nebėra... Net jei yra dar ten žmonių, kuriuos pamatyti visada labai gera. Kurių pasiilgstu. Kurie manęs laukia. Gyvenimas keičiasi. Keičiasi žmonės. Kartos. Gera, kai veik nepažįstamas žmogus atsisveikindamas apkabina... 
-Gerą žmogų malonu apkabinti.
-Iš kur tu žinai, ar aš geras žmogus?
-Iš akių matosi...
Visgi manęs ten dar nepamiršo...

"Vištiškų metų..." :)));))):))) J'adore mes amis..:)

"Vištiškų metų..." :)));))):))) J'adore mes amies..:)

Nuostabusis internacionalas... Kaip aš jus visus myliu..:)

Šiąnakt bus šalna...

Suaugau? O tas mažutis padarėlis ant mano palangės, šįryt atneštas ir iškilmingai įteiktas "nepriklausomos Draugų kolegijos" ir susijęs su manimi "asmens priklausinio ryšiu" - solidumo įrodymas?:) Gera giliai širdyje dar jaustis maža mergaite:) Tamsiaplaukė mergaitė su džinsais...

"Nuo rytojaus kremas "Keliolikmetė" tau netiks".

"Ruduo, ruduo... Krinta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai..."

Kodėl slepiesi? Būk geras, sugrįžk... Prašau, pakalbėk su manim... Negi noriu per daug?