Tu suktitęs krėsle. Prisėdu.
Padedi ranką ant .
Kaip versmė po akmeniu kuždu.
Nepajauti.

Sėdžiu prieš akis atvira širdim, kaip kosmosas.
Neaprėpi. Pražiūri kiaurai.
Pameti anglių. Šildaisi. Sakai: mano saulė.
O saulei nieko duoti nereikia. Ji duoda. Neima.

Tikrai. Užgesinu liepsnas.
Imu traiškyti anglis, ir duoti akmenis.
Kietai, sakai, kaip deimantas.

taip vis sapnuoju, jog tvanas, o plaukti nemoku
bet kažin ar padėtų..

kartais mes tiesiog esame ta užmiršta Dievu vieta, kurioje auga laukinis sodas, arba yra gūdu ir tuščia.tereikia susitaikyti su
tuo, ir viskas.

;[

hundvakt

manoji oranda
pasidėjo kepuraitę
ant akmenėlio
kluziko dangtis
liks jai paminklėliu

stai tau, vaike, uzduotis - nuo zodzio  pyktis, keisdamas po viena raide vis i kitus zodzius, prieik prie zodzio  mylėti.

nebežinau

.

Nenoriu gailetis per mažai tai dariusi :]