Ką tik pažiūrėjau filma "Lilija 4-Ever"... Verkiau. Verkiu. Gaila. Kaip gera, kad aš turiu namus, kaip gera kad turiu mamą kuri manęs niekados taip nepaliktų... Kaip gera, kad galiu pati spręsti kaip man reikia gyventi. Negalima smerkti - reikia padėti. Padėti. Tik kaip? Be to dažniausiai tie kuriems labiausiai reikia mūsų pagalbos jos niekada neprašo... Aš irgi nieko iš nieko neprašau... Bet kaip gera kartais kažko sulaukti.

Liūdna... Nemėgstu tokių filmų... Per daug minčių po to kyla. Ir mintys tos tokios juodos... Fu...

O kartais reikia gyvenime diiiidelio Buuum!!! Ir stoja viskas tada į savo vietas;) Skauda visą kūną... Avarija;) Spiegiantys stabdžiai ir smūgis... Jokių žaizdų, jokių aukų. Tik mėlynės;) Bet. BET. Bet už tai kokia tvarka galvoje... Visiškai nusiraminau. Žinau kad viskas bus gerai. Vėl galiu valdyti save. Savo emocijas. Vėl galiu būti laiminga;) Nereikia man tavęs;))) N E R E I K I A. Ura!!! Aš tikrai tikrai laiminga.

P.S. Noriu tik tos "naglos" arbatos;))), kaip sako vienas žmogutis;)

Ir niekada nežiani kas užkokio posūkio tavęs laukia... Vieną dieną saulė, kitą lietus ir rūkas. Kaip gera kad visada yra kur sugrįžti... Kur visada saulėta, kur visada tavęs laukia. Kaip gera kad yra žmonių kuriem tu visada būsi laiminga, kuriem būsi svarbiausia pati laukiamiausia ir mieliausia. Kaip gera, kai gali kažką duoti... Kaip gera, kai gali ir atgal kažką pasiimti.
Ir netiesa, kad mes pamirštam. Netiesa, kad nustojam mylėt. Netiesa, kad nustojam laukt. Netiesa, kad nustojam rūpintis. Visada visada žmogus galvoja apie kitą žmogų;)))

Kaip man patinka naktis... Turbūt išprotėjau, nebegaliu užmigti, sėdžiu ant palangės iki kol miegas manęs nenugali... Sėdžiu ir galvoju;) Taip gera... Labai patiko vakar naktis. Aš mačiau žvaigždes. Ir gyvenimas kažkaip gražiu patapo... Dabar jau žinau kad viskas bus gerai. Netgi tai dėl ko pergyvenu šiuo metu irgi susitvarkys...;) Aš tuo tikiu, turbūt taip reikia, turbūt man buvo skirta išmokti šią gyvenimo pamoką. Ir nereikia visko taip sureikšminti.
Kaip gera, kaip ramu. Ačiū Jums žvaigždutės!!!

You said - there will be no pain... You said - love is just a game... Now you can't complain - love is just a GAME

Juokiasi tas kas juokiasi paskutinis;)))))

Sometimes I wonder why we have no limits
Everything we do is timed, just find out who we are
We wont stop playing, the special game of love
And when we get together the time is running
I'll be your dream that you'll remember over and over
If only you tried me, If only you touched me

Meilė... Kaip gražu;)))

...And I miss you, like the deserts miss the rain...

O kaip gera kartais būna tiesiog kažko ilgėtis... Be jokio liūdesio, be jokio skausmo. Va taip tiesiog maloniai ilgėtis. Ilgėtis žinant, kad galbūt niekada to žmogaus nebepamtysi, neišgirsi, nepaliesi. Tik prisiminimas apie jį ir po 10 metų bus toks pats ryškus kaip šiandien. Taip gera...;)))

Labanakt!;)

šiandien tiek dau galvojau... Galvojau, galvojau ir sugalvojau, kad kažkokia nesamonė yra tas gyvenimas;) Kažkaip manęs tas viduriukas(t.y. nei blogai nei gerai) visškai netenkina... Mano manymu turi būti arba gerai arba blogai. Tada emocijos bent jau tikros būna. Tada bent jau norisi kažką daryt. O kai būna "per vidury" nesinori nieko keisti. Va tada yra blogai. Ei pasakykit man kas nors - kaip išsivaduot iš to vidurio jausmo? Noriu kažką keist, ti nežinau nuo ko pradėt... Ir visų pirma - baisu man kažką pradėt...

O gal verta?;)

Kažin kodėl gyvenime tokia neteisybė? Dažniausiai myli ne tie kurie norėtum, kad mylėtų. Arba dar blogiau, kai tie kurie norėjai kad kažkada mylėtų, tau pasako kad myli kai tau to visiškai nebereikia... Kai tam žmogui nebejauti nieko. Tada kai jau nebenori su juo būti. Tada kai jis tau yra tapęs tik mielu prisiminimu.
Štai tau kokia betvarkė tas gyvenymas. Ei, kas esate atsakingas už šiuos reikalus, norėčiau paprašyti, kad viskas vyktų tada kada reikia kad tai vyktų. O ne tada kai jau nebereikia. Prašome sutvarkyti visą šitą bardaką, kurį jūsų aplaidumas atnešė į mano gyvenimą;) Arba bent jau patarkite, - ką gi man dabar daryt?;)))
Eh... Gerai bent tiek kad man jau kokį mėnesį tęsiasi N U S I S P J A U T nuotaika;)))

Šiandien savo mokykliniame sąsiuvinyje radau įdomią mintį:
"Keliai, kurie neveda niekur, nuveda toliausiai"
            Ž.Volframas 

Hmm... Reiktų susimąstyt, ar iš tiesų taip yra? Jei tai vis dėl to tiesa, tai gyvenimas nėra jau toks blogas koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio;)))

"Tą naktį aš praleidau su tavimi aštuonias valandas. Kiekviena tų valandų dabar jau virto metais..."
                              V.Hugo

Artima... Net skaudu kaip artima...