Na, nereikia taip , žuvytė ne prakeikta o labai gera. O ką reiškia tas per gažiai rašai? Pats tas. Man pavz, apie blokus , klynus ir blynus nepatinka, romantiški , švelnus suprantami, trumpiau tarint lyrika.O kai sukkus širdžai momentai pasitaiko tai man liūdnai ir rašosi. Išgalvoti ir nenuoširdžiai man nesirašo. Viskas tikrai iš širdies pradžią rašymui duoda, o po to po truputi šlifuoji ir derini kad į rėmus atatinkamus jį įdėti , bet nesprausti jėga.O  tavo sparnai dar auga  r su laiku vis stiprėsi ir dar keisis tavo mintys bus dar prasmingesnės, brandesnės. Aš tau pranašauju gerą ateitį

Gali būti ir taip, kas juos žino, bet mano nuotaika nuo tokio bendravimo genda.

Taip, tu teisi namai yra namai .Aš dabar dar iki naujų metų su remontais susivėliau daug ką keiču, dedu , dažau. Laukių vėl svečių po naujų m. svarbus įvykiai artinasi , bus daug gerų temų rašymu.

Per pietų pertrauka susitikau su sunum, buvom migracijos tarnyboj , grižau ir dabar nutariau prisijungti trumpam. O valgiau: gėriay kavą ir želę su grietinėle-mėgstu pasmailyžiauti

Pažinau, kai praėjau, nesitikėjau ten sutikti ir variau kaip tankas labai greitai, nes skubėjau.

Vėjas nusivilko dangaus laukais suplyšusią debesų maršką, mostelėjo saują šaltų spygliukų šalnos man veidan ir nusiiręs pro plačias eglių šakas , suošė pušų viršūnėse. Jau šalta .Kelias į sodybą kvepia pūvančiais lapais . Einu ir  džiaugiuosi , kad yra vieta kur karaliauja ramybė.

Gyvenimas-kaip pabaisa su daugybe galvų ir nasrų. Nė nepajusi,kaip busi suvalgyta.

Labas rytas.  Atėjau anksčiau, nes darbo metu nenoriu užsiimti , nes gali valdžia nudrožti .Darbus reikia dirbti. Jau ir taip kai kurie kolegos mano kabinrtą vadina literatūrine svtaine. Tai aš nutariau  anksčiau svetainėje lankytis. KĄ gero parašei? Einu pasivaikščioti po rašykų šedevriukus.

Žvakės monologas

Jūs mane uždegate ir susimąstę ar linksmi žiūrite į mano šviesą.Aš džiaugiuosi, kad degu,nes jeigu nedegčiau, aš gulėčiau dėžutėje kartu su kitomis žvakutėmis. O gulėti dėžutėje juk nėra jokios prasmės. Dabar gi aš degu... Aišku, degdama aš vis trumpėju. Tačiau yra dvi galimybė: arba aš lieku dėžutėje ir tada man niekas nerūpės, aš net nežinosiu, kam aš  esu, arba aš skleisiu šviesą ir šilumą ir inosiu, kokia mano paskirtis. Bet už tai aš turiu atiduoti save-visą save. Bet juk tai daug geriau negu beprasmiškai gulėti dėžutėje.
Lygiai taip pat ir su jumis, žmonės.Jūs galite gyventi tik sau, nieku kitu nesirūpindami ir nežinodami, kam gyvenat. Tada ir jūs esate kaip tos žvakės dėžutėje.Tačiau skleisdami  aplink save šilumą ir šviesą, jūs surandate gyvenimo prasmę, džiugindami žmones.Tada jūs gyvenate ne veltui.
  Bet už tai jūs turite atiduoti patys save-savo džiaugsmą, nuoširdumą, išttikimybę, gerumą, savo juoką ir liūdesį.Turite atiduoti viską kas jumyse yra. Ir nereikia bijoti, kad jūs tapsite skurdesni. Atiduodami, savo vidumi tapsite daug šviesesni ir skaidresni.Ramiai žvelkite į degančią žvakę, nes tokiomis žvakėmis dabar jūs tampate patys.
  Aš esu tik maža žvakutė.Mano šviesa nedidelė ir šiluma,kuiria skleidžiu, yra silpna. Tačiau kada šalia manęs dega mano draugės-kitos žvakės-mūsų šviesa yra didelė, o šiluma-stipri.Taip ir su jumis. Vieno žmogaus šviesa ir šiluma toli nesklinda. Bet kartu su kitais galima apšviesti nepaprastai toli ir paskleisti daug šilumos.

  Kai uždegta žvakė- tamsa nugalėta.Pas jus, žmones, daug kur yra tamsu ir šalta. Barniai, skundai, negailestingumas,meilės stoka... Tačiau viena švytinti liepsnelė yra daugiau negu visos tamsumos. Todel įsidrąsinkite ir nelaukite, kol kitas įžiebs žvakelę. Patys dekite, švieskite, šildykite.Tai yra jūsų gyvenimo prasmė-paprastos žvakutės prasmė.

Sąmoningumas reikalingas p[olicininkams, politikams ir pedagogams. Žmonėms , kurie turi būti atidūs, kad nesukeltų katastrofų..
H ERBJORG WASMO '-