Ak, tie mieli, šiek tiek pamišę (gerąja prasme) rašykų broliai ir sesės. Na kad ir mano mistikė sesulė Vilija S. Ji nemoka ilgai pykti. Ji moka džiaugtis gyvenimu, kiekviena jo akimirka, minutėle, valandėle. Ji sveikinasi su rytu, su saule. Ji moka apsikabinti sniegą, lietų ir draugus, esančius net už tūkstančio kilometrų. Ji  kartais išsiblaškiusi, palieka savo eiliukuose klaidelių. Sako - nemačiau, maniau kad viskas gerai. Užpykstu kartais dėl to ant jos. Būk atidesnė sakau... nerašau jai gero pažymio, o taip norėčiau :)
Ji važinėja riedlente, dviračiu, kartais Grįžulo ratais... Štai kokia mūsų raykų sesė Vilija S.

Sausiai Ožiaragiai pasiklysta tarp plaukiančio rūko. Kyšo tik ragas. Ragai.  Mesk man ragą, Ožiaragi per rūką. Gal tai bus sekmadienis. O gal pirmadienis.  Pasidirbsiu birbynėlę. Atsistosiu ant vienos kojelės ir išpūsiu majos mazgelius. Teganysis rūkuose...

kol balta, kol sniegas,
          kol dar paslapčia,
                    kol laikas užtrukęs
                                dar ten, o gal čia -

pasemkim rieškutėm
          gaivios baltumos
                    už laimę ir meilę
                            dabar - visados!

Su šv. Kalėdom ir ateinančiais Naujaisiais Metais!

kol balta, kol sniegas,
          kol dar paslapčia,
                    kol laikas užtrukęs
                                dar ten, o gal čia -

pasemkim rieškutėm
          gaivios baltumos
                    už laimę ir  meilę
                            dabar - visados!

Su šv. Kalėdom ir ateinančiais Naujaisiais    Metais!

Gyvenu lyg supdamasi
ant varpo šerdies
tai triukšmingai
savęs neapkenčiu
tai tyliai
save myliu
          Jurga Ivanauskaitė

Uliganto 
skiriu IRNAI



Šuokuoja lapas
Per žolynus per balas
Mokosi skristi

Senmergė atstumta visų vyrų
geidžiamiausia meilužė
pabaisa iš kapinyno
gražuolė su kaukolių būgneliu
mirties draugė demonų tramdytoja
praradusių viltį slaugytoja
nekalta mergelė guodžianti ligonį
kekšė svajojanti apie arklišką penį
ištikimiausia Lhasos vienuolio žmona
triakė deivė nuožmia šypsena
tai tik pavidalai juos keičiu
pati kada tik įsigeidžiu
                    Jurga Ivanauskaitė