uz pacifizma.

tai kur tas Трутовик косотрубчатый, Inonotus obliquus?

Viešnia atėjo -
Pirštai maldai sustingę.
Rusena vėjas.

Debesys mainės.
Nelaukta viešnia jautė:
- Kilsim į dangų.

Meldžiausi tą dieną.
Kai rankos sutino,
Sparnai nebeklausė.

Viešnia parimo:
- Vėjas… Greit kilsim.
Ir vėjas sudilo.

aiskinu minti:
viesnia- tai malda. viesnia atejo- rankos sustingo maldai, toje pozoje kai iprastai maldininkai meldziasi, suglaustais delnais. kadangi ruseno vejas (t.y. buvo nestiprus) tai debesys maines, nes visgi vejo kazkiek buta. meldziausi ta diena tiek, kad rankos (nebutinai iki pazastu, tiesiog delnai, kurie sudeti maldai) sutino. o kai sutino, pradejau pmatyt jausti skausma, ir mano angeliska malda eme blesti- t.y. sparnai (angelo) nebeklause. o kai viesnia parimo (malda sustojo, bleso, mazejo, tiesiog buvo bet ir nebuvo, netobulejo, nedidejo), tai nors ir buvo vejas, nors ir ruseno kazkiek, ji neskubejo manes kelti i dangu. svarste- gal dar palauksim didesnio vejo, sakydama "jau greit kilsim, greit greit". o vejas eme ir isnyko (sudilo)- taip uztvirtinama, kad maldininkas pasidave ir jo malda nebuvo stipri, neuzkele jo i dangu (dangus cia yra gerumo meiles taure, nebutinai tas kosmosas virs musu)
..
tiek daug telpa i haiku.

1,6-dimetil-8(-(bromonikotinoil-oksimetil)-10[R1]-etoksiergo linas

atsiprašant.

Saulėj sparnuotas ašaras barstant
Vieškelio vingy vaivorykštės kyla
Ryto maldelei arimuose mėlstant
Parimęs klausai kaip sutemos dyla

Debesimi ateina viešnia žaizdota
Traukia dainą, jaunystėj dainuotą
Pameni, kaip aistringai jos laukei?
Su ugnele ir su kilpa, palaukėj?

Ar meni, kad tu vėjas? Kad dangų bučiuoji?
Ar viešniai atėjus bučiuosi jos kojas?
............................................
girdi?

Mūsų smegenims
šarmotasis
poete
trūksta
bučiavimosi
vingiais kilpų
nors tavo
myžanti Vosilka
mėlynuoja
lūpų vazonėlyje
.................................

Maldininkas

Viešnia atėjo -
Pirštai maldai sustingę.
Rusena vėjas.

Debesys mainės.
Nelaukta viešnia jautė:
- Kilsim į dangų.

Meldžiausi tą dieną.
Kai rankos sutino,
Sparnai nebeklausė.

Viešnia parimo:
- Vėjas… Greit kilsim.
Ir vėjas sudilo.

...................................

skurdus tu broli mano
kasdien keliais mediniais
sudilusiais druska barstytais
į dangų kyli

malda bėgioja lūpomis
meldies: te neišklauso
nuo dulkių girtas ir dienovidžiuos parimęs

dangus nelaukė - - -
.............

trip hop, britpop, hip hop, triperopjop...

kazkodel megiamiausias puodukas buna tas, kuris vienas.

Aš prašiau Dievo stiprybės - ir Dievas man davė sunkumus, kad tapčiau stiprus.

Aš prašiau išminties - ir Dievas davė problemas, kurias reikia spręsti.

Aš prašiau gerovės - ir Dievas davė raumenis ir smegenis, kad dirbčiau.

Aš prašiau drąsos - ir Dievas davė pavojus, kuriuos reikia įveikti.

Aš prašiau meilės - ir Dievas leido sutikti susirūpinusius žmones, kuriems reikia padėti.

Aš prašiau malonės- ir Dievas suteikė man galimybes.

Aš negavau nieko, ko norėjau,- bet gavau viską, ko man reikėjo.

Į mano maldą buvo atsakyta.

"Esu aukšto ūgio, nekvailas, rengiuosi dailiai ir skoningai, negeriu, į arklių lenktynes nevaikštau, bet prie damų linkęs. Ir damos manęs nevengia. Netgi mėgsta, kai aš su jomis vaikštinėju. Serafima Izmailovna nesyk mane kvietė užeiti pas ją, ir Zinaida Jakovlevna taip pat sakė, kad jai visuomet džiugu mane matyti. Bet štai su Marina Petrovna man nutiko įdomus dalykas, apie kurį ir noriu papasakoti. Atsitikimas visiškai paprastas, bet vis dėlto linksmas, nes Marina Petrovna per mane visiškai nupliko, kaip delnas. Atsitiko taip: atėjau sykį pas Mariną Petrovną, o ji pokšt! - ir nupliko. Štai ir viskas." (D.Charmsas)