Saulėj sparnuotas ašaras barstant
Vieškelio vingy vaivorykštės kyla
Ryto maldelei arimuose mėlstant
Parimęs klausai kaip sutemos dyla
Debesimi ateina viešnia žaizdota
Traukia dainą, jaunystėj dainuotą
Pameni, kaip aistringai jos laukei?
Su ugnele ir su kilpa, palaukėj?
Ar meni, kad tu vėjas? Kad dangų bučiuoji?
Ar viešniai atėjus bučiuosi jos kojas?
............................................
girdi?
Mūsų smegenims
šarmotasis
poete
trūksta
bučiavimosi
vingiais kilpų
nors tavo
myžanti Vosilka
mėlynuoja
lūpų vazonėlyje
.................................
Maldininkas
Viešnia atėjo -
Pirštai maldai sustingę.
Rusena vėjas.
Debesys mainės.
Nelaukta viešnia jautė:
- Kilsim į dangų.
Meldžiausi tą dieną.
Kai rankos sutino,
Sparnai nebeklausė.
Viešnia parimo:
- Vėjas… Greit kilsim.
Ir vėjas sudilo.
...................................
skurdus tu broli mano
kasdien keliais mediniais
sudilusiais druska barstytais
į dangų kyli
malda bėgioja lūpomis
meldies: te neišklauso
nuo dulkių girtas ir dienovidžiuos parimęs
dangus nelaukė - - -
.............