Buvo anuomet tūlas Stepas Batuška. Tai buvo didžios dvasios žmogus ir dirbo net paties Viešpaties pašventintą darbą – kiemsargystę. Kiemsargiu tapo gavęs paties Viešpaties pašaukimą stoti į šį garbingą luomą. Tačiau Stepas nebuvo iš tų, kurie gali lengvai atsisakyti pasaulietiškų vertybių. Jis mėgdavo dienomis lėbauti ir užstalėje galėdavo pratūnoti savaičių savaites. Tačiau tragiškai užsibaigusi meilė paskatino Stepą išgirst Viešpaties balsą ir jis ėmėsi pašaukimo. Stojo į kiemsargių Terluškonų broliją ir skaistybės įžadais susirišo su Kastuvu, Lapine kiepka ir tamsiaisiais Tuštybės Kerzais...

Pasijuokime :DDDDDDDDDDDD

Šįmet Velykos man būtų buvusios labai geros, bet jas aptemdė išsibaigusi telefono sąskaita - negalėjau atsakyti į velykinius sveikinimus ir pati tokius siųsti :(
Tačiau nepaisant to per šias Velykas suvalgiau 8 kiaušiunius. Bet dar ne vakaras :)

Dangumi plaukė debesys. Žemėje rausėsi sliekas.
Atmerk akis ir pažvelk į dangų. Juk tai taip paprasta

Vakar baigėsi mano remėjo statusas :(

Gestaph will fall

Sveikinu su praėjusia balandžio pirmąją :D

Šįryt, atlikdama kasdienę rutiną, sugalvojau tokį eilėraštuką:

Nusibodo man kas rytą
Su žele laižytis
Plaukus.
Todėl prisisegiau segtukų galvon,
Kurie pusryčiaujant įkrito kavon.

:DDD

Gaila, kad Ištrynė tokį mano kūrinį, kaip "Besiblaškanti siela". Po viena kūrinio dalimi buvo štai toks komentaras, kurį nutariau įsirėminti:

* Paschendale (2006-02-12 22:09)
Velniop veiksmo laiką! Susikiš¡kite į subinę šalutinių sakinių skyrybą! Atsikelkite optimistiškai nusiteikę ir apsivilkite rūžavą slidininko kostiumą! Visi sėkmingos dienos komponentai stacionaraus siužeto skambutyje: “You have 3 new messages“.
1. Agentai 007, ar žinote, kiek yra trys kart dešimt? Nesvarbu, jog tokio pastato iš tokio kieko aukštų niekas gyvenime nestatė. Kol Petriukas žiūrėjo po Onutės sijonu, dėdė Antanas gėrė degtinę iš savo trimečio berniuko buteliuko, o Zosė pastarajam darė „hanjob'ą“ ir nepatikėsite, 007, tą paleistuvę apsėdo Mėlynoji Dvasia, lokalizavusi neužminuotos granatos buvimo vietą ir pranešusi 02. Skubėk! Lėk! Tik ne vietoje! Oi, jūs gi telepatas! Iš lovos tiesiai prie namo, pažymėto kaukolės ir dviem deformuotais alkūnkauliais durų. Nekreipkite dėmėsio į tai, kad ne-si-evakavę (?) pagalbininkai nebus atsiūsti į pagalbą. Mes pasitikime jumis, 007.
2. Pastato apžiūrinėjimo menas - tai ne saulėgrąžų lupenimas vaiko rankomis. Pirma reikia „peržvelgti bandant“, o po to „nematyti žiūrint“, dar vėliau - atlikti pastato trianguliaciją, galiausiai privaloma įžengti į pastatą. Taip, viduje, štai kur šūdas geriausiai
smirdi! Hjustone, turime kontaktą!
3. Anksčiau lengviau pavykdavo telepatijos (jūs net neįsivaizduojate, kaip aš šypsausi rašydamas šį žodį) būdu atlikti panašias užduotis. Tačiau, kai lieka minutė iki sprogimo teatralizuotai krapštydamas nosį randi tai, ko ieškai. Granata. BE laikrodinio mechanizmo ir BE laidžiukų! Kiek laiko liko iki sprogimo!? Gal tas žiedelis kyšantis iš sprogmens žino?
Čiūčia-liūlia.Tolesnis briedas supersonifikuotas su pačios blūdenos siurrealistiniais, groteskiškais ir kitais atseit meta-satyrinės paauglės parodijuojamomis atseit „beveik mėnesį rašytomis“ scenomis, todėl aš kol kas atsisakau, kad ir kaip man tai patiktų,  vertinti tolesnį trajektorinį  „veiksmą“. Taikos ir laimės pasaulyje!

Pilnos kelnės džiaugsmo.
Turbūt neįskaitote to kas čia parašyta :D