kiekvienas stiprus tiek, kiek kritikos sugeba pakelti

Robotas neklysta, neskaudina, nevaidina, jis tobulas, kiek žmogus jį tobulu padaryt sugebėjo. Ir aš robotas, savęs padarytas, todėl netobulas, rūdijantis… ir kam? Ogi niekam. Žmogui reikia žmogaus, o ne roboto, net jei tas žmogus klysta ir nėra toks produktyvus, kaip norėtųsi? Ir suklysiu, ir nebūsiu tobulas, bet būsiu tuo, kuo noriu būt! Nes tik toks aš kitiem reikalingas!

Kas pasakė, kad gyvenimas berėmis? Tas lai gyvena lauke!
Kas pasakė, kad rūšiuot žmones negražu? Tas lai ir nerūšiuoja!

Jei savo laimės neapsibrėši, jei draugų neatsirinksi, jei meilės nepažinsi, jei gyvenimo tikslo nerasi, tai namų neturėsi.

Jis žvelgia į mane žvilgsniu, kokiu  nežvelgė gyvenime. Stebiu Jį, akių neatitraukiu, lyg aplink viskas būtų dingę, laikas sustojęs ir aš nepusplikis balkone.
Galvoje sukas N minčių. Lygiai tiek kiek telpa vienoje su trupučiu sekundės, per kuria saulės šviesa atsispindėjusi nuo mėnulio pasiekia mus. Tai kvaila, kaip ir muilo burbulų putimas, bet būsiu vaikas, būsiu kvailas. Žiūrėt per du stiklus ir šypsotis. Svarbu ta šypsena mano aistros, kad ir vaikiškos. Ta šypsena aš esu laimingas.
Juokinga ir muilo burbulai, nors žvelgdamas i juos matai ir fiziką, ir chemija, ir matematika ir galop poezija, dailę! Kvailai pūsdamas mintyse pakartojau tiek teorijos, atlikau tiek skaičiavimų, mačiau tiek grožio ir buvau laimingas.
Žvelgdamas per stiklo lęšius į dangų, esu laimingas, kai mano akį pasiekia keliasdešimt kartų daugiau mėnulio šviesos, kai matau Jį tokį, daug nuogesnį, nei matom plika akimi. Ir taip Jį stębint, norisi dar skvarbiau į jį pažvelgt, norisi Jį paliest aplankyt, pasisveikint, blyn ir kam aš čia rašau niekas nesupras ką reiškia mylėti, skaičiuoti, stebėti, džiaugtis, kurti, būt laimingam ir tuo pat metu norėt parodyt visa tai savo brangiausiam žmogui?..

labas vakaras

labas rytas:P

miauguot

Gyvena žmonės žėmej pakol juda, poto juos iš čia išvaro ir gyvena kitur kitaip jie

Gyvena žmonės žėmej pakol juda, poto juo iš čia išvaro ir gyvena kitur kitaip jie

…

Čia tikrovė!
Stiklo šukės, kansaras, plytelės.
Čia tikrovė!
Asfaltas, suoleliai, bedaliai.

O ir medžiai.
Jie dar daro, ką gali
Va žolė,
Suminta, nes nėra čia plytelių…

Upė srauni,
It plyšys tiltais susiūta
Žmonės greiti,
Bet ar sąmoningi?..

Ši tikrovė,
Graži ar beprasmė?
Čia tikrovė
Ir mes joj gyvenam.