Aitvarų ir vėjų šventė... Man patiko:)

Pažiūrėjau dar kartą Ameli...
Pagalvojau: -gyvenimas tęsiasi... :)

Sėdžiu sau ramiai, klausau Richrd Bona.. gera - užplūsta prisiminimai... bet ryšiausi - iš Paryžiaus. Eifelis, Rodenas, Mona Liza.. o kur dar visa kita - kaip tie spalvoto kaleidoskopo stikliukai... mainosi, keičiasi...
Vis dar esu euforijoj nuo patirtų įspūdžių Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Olandijoje - tai per vieną kelionę tik...
O Richard Bona toliau jaukiai dainuoja - garsai gražina mane į realybę - esu čia, dabar ir labai laiminga, kad namuose:)
Patikėjau, kad gyvenimas yra nuostabus ir nepakartojamas ir, kad mes iš tikro nežinom kas įvyks rytoj, poryt ir vėliau...
Ir dar - pasirodo svajonės pildosi! Nors ir sunku kai kada tuo patikėti. Bt tai vyksta ... :)

Šiandien per pietus, parduotuvėje manęs paklausė jauna panelė:) ,,O kuri šiandien diena?"
Na klausia dažnai manęs kuri valanda, bet kad  kuri diena:)... ir dar per pietus:) ...
Gerai pagalvojus - atsakiau. :) Pasirodo - nesuklydau:) xixi...
Oi ... įdomus tas gyvenimas vis tik kartais būna... kaip begalvosi:)

Paskutinė metų diena...
    Prieš pasveikindami Naujuosius metus, turime atsukti nugarą senųjų metų nebaigtiems darbams – klaidoms, apgailestavimams, trūkumams ir nusivylimams. Daroma šitaip: ant mažų popieriaus lapelių surašoma viskas, ką norėtumei pamiršti, o tie lapeliai sudedami į nedidelę kartoninę dėželę. Paskui iškilmingai susuk dėželę į juodą ar labai tamsų popierių ir užanspauduok gailesčiu bei amžina nesėkme. Ištarus ,,Gero kelio”, sviesk dėželę į židinį, kur tavoji praeitis sudegs. Jei neturi židinio, blogus prisiminimus sumesk į šiukšliadėžę, ten jų vieta. Pasilaikyk tik gerus prisiminimus.
  Pagerbk senuosius metus pakeliant atsisveikinimo taurę ir pakviesk į vidų Naujuosius. Švęsk nueitą netrumpą kelią , visas įgytas žinias...

(Sarah Ban Breathnach ,,Paprasta pilnatvė. Pašnekesiai apie dvasinę ramybę”)

Šiandien ryte, anksti anksti , kai dar visi miegojo, beveik... o gal dar tik kėlėsi iš miego... ėjau, skubėjau keleliu ir pamačiau Senį besmegenį... patį mažiausią savo gyvenime. Jis buvo mažytis, vos iš dviejų gniūkščių, :) bet turejo šluotą ir šypsojosi... Ir aš nusisypsojau ir pagalvojau... gal nesumindys... :) vis tik pirmas senis šią žiemą :-)

Gražus ruduo...
Lankiausi vakar Vilniaus senamiesty... o šiandien vėl jo pasiilgau.
Grįšiu, kai tik galėsiu.

Iš grupės susitikimo: dalyvavo 19 iš 22. Kiti- tik negalėjo...
Nenusakomas jausmas - prabėgę metai nieko nepakeitė, gal tik tapome vieni kitiems dar artimesni. Pagal specialybę dirba tik 4: Antanas, Vida, Roma ir Remigijus. O specialybė buvo gera:)... programuotojai

Marienburgas  - didinga...
Žalgirio laukas - Grunvaldas - nostalgiška...
O Baltijos jūra Lietuvoje vis tik gražiausia:)

Esu laisva: nuo minčių, praeities, draugų ir nedraugų.
Geras jausmas, lyg žvelgčiau į melsvą, nupraustą dangų šaltą rudens rytą.