Vakar klausiau nuostabų koncertą,,Senamiesčio žiogas", su Neda Malunavičiūte, Olegu Ditkovskiu.... internetu. Bet atrodė, kad sėdžiu prie scenos, klausau ir muzika užburia mane - nepaprastas bendrumo, ,,čia ir dabar" jausmas. Dabar galima pasiklausyti įrašą, bet tada.... patyriau jausmą, kuris, labai retai aplanko koncerte, bet tai jausmas, kad vyksta kažkas nepakartojama, unikalu ir esi to liudininkas.
Ten yra visas koncertas, bet man geriausia nuo 47:33 ir t.t :)
Ir vis tik tai labiausiai pavykęs vakaro momentas. Jis tinka ir šiandien, kai lyja, vėsu ir ramu, ramu.. nes man atostogos! :)

Prabudau... Kaip gera gyventi! Aš laiminga, kad gyvenu. Kiekviena diena man brangi ir nepaprasta.

Tegul pavasaris pasibeldžia į mano širdį,
Te aplanko geros nuojautos.

Ačiū už sveikinimus!

Taip aš laiminga... :)

Šiandien surašiau į knygelę tas situacijas kada aš būnu laiminga. Suskaičiavau. Viso - šešios. Tai daug ar mažai? Bet aš dar ieškosiu savo laimingų akimirkų. Noriu daugiau. :)

Bet paprastai viskas vyksta tyliai ir ramiai.
Bet vyksta:)

Jau žydi plūkės baltomis ir geltonomis salelėmis Ąžuolyne.... Čiulba paukščiai, bunda gamta. Bunda ir mūsų širdys.

Dar išsipildė viena svajonė...
Turiu dar vieną - gal ir jai bus lemta? Bet kodėl visa keičiasi taip lėtai, daug lėčiau nei man norėtųsi? Gal per mažai noriu? Ar nepakankamai atkakliai siekiu?
Ko gero taip ir yra.

Laikau jį rankose, apžiūrinėju, skaitau ir vis negaliu patikėti: eisiu į koncertą... neįsivaizduoju kaip viskas ten vyks ir jau taip įdomu ! :)