Tik tos gėlelės, ir motinos Saulelės žodis man svarbus. Myli nemyli - gal nutūpti ant ramunės?

Atsiprašau, dėl skausmo,
kurį patyrei dėl manęs...
Norėjau bėgti aš į tolį,
o sustabdei beskubančią gatve..

Atsiprašau,... žinau ne tu.
Žinau - galėtum - būtumei draugu.
Tu Angele, o tyloje...
Suvalgyk papločiu mane...

Atsiprašau, kas bus skaudu -
kai būsiu tavyje - tu būsi jau draugu.
Man taip baugu išeit į gatvę.
Man taip baugu jausti senatvę.

Gamtos žalumomis gėriuosi,
geriu rasą iš ryto delnų.
O kada tu mane paguosi, pasiguosi,
po lietaus gimstu raudonikiu...

Gamta gaji ir gyvybinga...
Svyruokliais berželiais palinkome.
O ryto rasa prausiuosi -
aš jau ąžuolinis... Paguosi? Vejuosi.

Kada einu aš mišku...
Menu birbynes piemenų.
To miško žaluma sena,
jaučiu ir pieva, pamiškė gyva.

O žalumoj beržų akių...
Aš sielą jau nelyg jaučiu...
O pievoje rudens nėra gėlių...
O dar upeliui būsiu tilteliu.

Įsiliekim į lietų. Nufotografuokim lietų. Nesušlapę pabėkim nuo lietaus. Tyloje ir neįgalume viską pakeisti.

Kardelis. Sarafanas, o gal kimono? Jaunoji nuotykių serialo karė. Paauginukė tik. Kovokime, iš idėjos ir už gyvybę. Iki galo.

SU RUGSĖJO 1ĄJĄ... DISCIPLINOS IR IŠSILAVINIMO. . .

Tas stiliukas. Ta mada. Laikmetis. Koja kojon su mada - kad būtų ką, pilstyti iš tuščio į kiaurą.

Tas sumuštinis, iš forminio batono - irgi naminis maistas.

Oi kiek samanų,
viskas apdengta samanine spalva.
Noriu kiškių kopūstų,
į gilumą kartu su voverėle.

O - raudonviršiukas - - -
atrodo artinasi ruduo...
Noriu mėlynių,
nenoriu dar namo. . .