Sąžinė iš idėjos?
O minčių raiška? Legaliai ji ėjo?
Ėjome alėjomis ir kalbėjomės...
O nesirašė romanas, kas tik išėjo?
Vienatvėje savo, einu su poezija,
norėčiau peties išsiverkti, be pretenzijų.
Kaip apgaulinga - kur sąžinė? Tai?
Žiūriu atgal kada tai sakai...
Tyloje ėjau, parku su šuneliu.
Ieškojau minčių, sakinių, eilių.
Yra man baugu krintanti praeitis.
Noriu aš būti, ne lietus, o žuvis.
Pasakojau aš, tau istoriją tą...
Kas man su sąžine? Kas su ta dora?
Ieškausi prieglobsčio savo lyrikai paprastutei,
ieškau kas perskaitys mano žinutę.
Negi prasmė slepiasi vėjuje?
O tu žinoki - mes išėjome...
Daug problemų neišspręstų turėjome,
filosofijoje vos susiturėjome.
Tiek kelių mūsų nueitų kartu...
Mielas Drauge, sakyki - kas svarbu?
Kas esu aš? Kas esi tu?
Filosofijos ieškome, išsakykime kvadratu.
Man idėjų aukštųjų baugu...
Palaužtu sparnu kilti nesaugu.
Tyloje viena, bandau skaityti, verkiu,
noriu būti tarpe - tik su gerais sykiu.
Varškės pyragas.
Sviestas sviestuotas.
Neperšokęs griovio - nesakyk "Op".
Laigė drugeliai saulės šviesoje,
o ar gyvensime mudu rytojuje.
Ieškau minčių, vėjuje, šviesoje laisvoje,
noriu surašyti akimirką šioje tyloje.
Vasaros jausmas, mano akyse,
mano rankose, mano širdyje...
Noriu kad būtų jauku ir džiugu,
ieškausi pievoje išmėtytų sagų. . .
Saulės spinduliuose, sužydi gėlės.
Kiekvienoje pievoje kirba mintys ir vėlės.
Tos gėlės mielos, ir drugeliai nardo tarp jų,
noriu aš grįžus - namų gerų ir jaukių.
Taip apmaudžiai žvelgiu į kasdieną...
Nuolat skaudu, ilgesinga ir viena.
Šeima tam ir yra, kad būtų saugu... bet ilgu.
Ieškausi sielai išsisakyti gerų kelių.
Labai neaiškiai ir sudėtingai...
Net nežinau, kaip tai nutinka. Sudėtinga?
Dėlioju tik vienumoje mintis,
ir laukiu kada švis, kada trauksis naktis...
Aš neišlavėjusi, išsakyti gilius jausmus,
mano sijonas nesisuka, kada sukuosi aplink save,
negaliu apibūdinti tavo jausmo, man neaiškus jis.
Vaikai ir plėšrūnai. Kaip sunku man buvo augti tigriuku. Ar yra dykumoje vilkdalgių? O kiškių kopūstų?
Vienatvėje kalbuosi tik su vėju...
Kada tu atlėksi?
O plaukuose kedenasi lietus. . .
Rožiniai gipiūriukai, ir raudonos lūpos.
O man, taip norisi po egzamino pratrūkti.
Padūkusi širdutė... Ir neguodžia net Danguj Saulutė.
Labai noriu išsidūkti, net verkti pratrūkusi.
O ji tik laksto palei kultūrnamį su rožiniu džempu.
Aš žinau nieks negaili, tų kurie laiko egzaminus, tokių aiškių.
Noriu būti aš šviesa ir paukščiu,
bet negaliu pakilti, sparnas palaužtas tų panyčkų, baigščių.
Šis augalas daugiažiedis...
Bet kaip? Nu kaip, kad ir du ir daugiau...
Žiedas prie žiedo, o lapiukų nedaug.
Tiek tesiteirauju koks jo užvadinimas?
Norėčiau žinoti... Geltonžiedis ir tiek...
Nagi tiek tų žiedų - visa pieva...
Gražuolis puikusis narcizas...
Laukinis narcizas.