1. Kaip vėl patikėti laimingomis pabaigomis?
2. Kaip nutraukti tą amžiną tylą?
3. Kaip susitvarkyti savo jausmų dėliones?

...nebeatsimeni,
kaip neužtikrintai,
ir baikščiai...

Minčių diabetas -
lyrika pulsuoja nepilnavertė...
Kada minčių diabetas ir širdį dreskia.

Vaikiukai žaidė smėlio dėžėje,
visuomenė jiems nerūpėjo...
Suaugėliai atėję pyktį žėrė...
Nes jie formelių turėt norėjo.

Net ir per lietų, po skėtukais,
kiemelyje žaidė, čiauškėjo vaikiukai...
O tyloje juos vakarais,
po visų žaidimų, lankė spalvoti sapnai.

Vaikiukai suliję, sušlapę...
Bet jie jaučiasi gerai, ant gero kelio.
Norės jie dūkti vėl kieme...
Kada paliks suaugėlius pašalyje.

1988, Kelmė

Ji žvitri ir žavi...
Bet netgi su mano marškinėliais,
ar tu laikai ją manimi...

***
Tiek to jau
jeigu ji tau graži...
Aš niekada netikėjau laiminga pabaiga.

- - -
Kiek to melo mūsų
poezijoje...
Ar tu dar nori tai sukurti?
Palik melą,
ir paimki už mažos rankutės
eilėraščiuką. . .

Anarchiški vitražai ant pragaro sienos per suvargusio Dievo langus.

"senųjų sodų obelų pavasariniu žilumu"
nuo šlapio asfalto atsiskiria pašalo garai

PAVASARIO ŽALUMA IR AKTUALIJOS