du mėnesiai be nieko - net papelijusio šokolado gabaliukas, nuplautas - maistas.
Už lango tamsu.
Debesėliai pilki...
Laukia lietutis,
ar laime tiki?
Lietutis jis prausia.
Augimo jis laukia.
Salota žalia,
ir šokuoja su varle...
Bildena palangėn.
Ir ramumą šaukia...
O ko gi tu lauki?
O ką? Ne suaugę?
Vyšnios, ir maži kauliukai, išmeskim šešis... Vasara - tik žaidimas... Tik raudoni kauliukai.
Kylu siela,
o nepasitikiu tuom.
Kaip o Mielas,
kvepia ruduo?
Ateina metas -
išsakyti žodžius...
O katinukui mano
pienas ant lūpų nedžius..
Tiek daug prasmės,
upės tėkmėje,
lietuje, lelijose...
O mano mintys pas ateivius išlijo.
Išskaitykim iš medžių lapų,
žalumos ramybę,
ir įkvėpkim lietaus gaivos.
Sudėliokime "Gamta ramina",
sudėliokime jų lapuose -
ramumos raidyną. . .
Man tik baugu,
kiek daug tų audrų...
Vasaros mažo lietučio
pasiilgau truputį. . .
Lašiukais mažučiais...
Kada palangės groja.
Kada gali eiti o ne bėgti,
sustoti pasidžiaugti, eiliuoji.
Plėšia stogus.
Rauna stogą...
Mažyčiais lašiukais,
svajoju lietučio...
Įkvepi sode gaivos po lietaus...
O grojo lietus stogų ir asvalto kailiais, savo mažais nagiukais draskė kaitrą.
Rinkau čiobrelius. O dabar priėjau linų lauką. Dangiškos linų akutės.
Žvyruotas tas kiemas...
Dar išaugo gėlė.
Noriu aš žaisti,
bet neturiu smėlio dėžės.
Kaip dėdžiai ir tetos,
suprastina tai...
Kad kieme smagu ir
mėgsta linksmai žaisti vaikai.
Neturiu aš žaisliukų,
ir namas tuščias...
Todėl kiemas žvyruotas,
ir balutėj žvirbliukas turškias.
Smagu gal kieme...
Bet aš vienas vaikas.
Mamyte, eime...
Pažaiskime... Baiki!