[...]

Kiek ilgai vienatvėje laukiau.
Kiek klajojau sapnuos kruvinuos.
O kodėl mano jautimai tiek kaukia?
Ir kodėl net į ateitį šeima nepadės

Piktume ir pagiežoj - širdis...
Palinkstu jau mintyse naktis.
Atsisako meilės sau jau jausmai,
o kodėl palikai? Pamilai?

Išsisako Dievai atvirai...
Siunčia varną juodžiausią Dangus.
O žmogus tik juokias mielai, . . .
O kodėl tolimiausias žmogus?

Kalbos arklas, apverčia visus poezijos gėlių laukus, palikdamas žargono velėnas.

Tau balta suknelė su raudonais taškiukais,
man raudona suknelė su baltais taškiukais...

O paskui Tau raudona suknelė su baltais taškiukais,
o man balta suknelė su raudonais taškiukais.

Ašaromis sruvau, ir buvau baugiai.
Nežinojau kad sielą paimsi, kai tiesei ranką paslaugiai.
Parsidavei pragarui, su mano sielos gabalais.
Kada naktis, kada pilnatis, tada yra jau per vėlai.

Tu pragare, o mano sielos žaizdos pūliuoja...
Noriu bėgti, mesti gėles - tik nepastoviu ant kojų.
Siela žalota, nekalta aš kad tu atsidavei pragarui.
Nyksta sielos kerai, nyksta usnys į stagarus.

Kas gi iš paskos man eina?
Negi eilės dainos?
O kokia kūrybos kaina?
Niekad nesibaigia?

Seku pasaką aš sieloj,
ir niūniuoju jau...
Noriu kad nebūtų viena.
Draugystės noriu tau.

Ko gi tu tikiesi Mielas?
Ko tu ieškai mano sieloj.
Paskui lyriką seku.
Noriu būt su tuom kartu.

Beržo žirginėliai,
ir tu mažas arkliukas.
Ligoninėje vėlei,
širdutė įtrūko.

Pavasario šventės,
tiek lauktos - toli.
O tu neliūdėki,
tik jeigu gali.

Pro langą žvelgiu.
Beržo žirginėliai.
Ir dūksta širdis,
gitara groja pavasarėlį.

O kurgi laisvė?
Pavasario šviesa?
Ligoninėje vėl,
nes vėl tik maža.

Kačiukas ir kačiukė,
labai žaidžia padūkę.
Nori žuvelių ir tik būti kartu,
taip džiaugiuosi, lyg būčiau kačiuku.

Ta kačiukė, labai gera katytė -
ir man dabar taip miela -
jų žaidimus matyti,
ir mano akytėje ašara džiugesio švyti.

Minčių blankumas.
Minčių blizgumas...
Noriu skaidrumo -
nykstu lyg dūmas.

Kiek daug neaiškumų.
Ir kiek mažai rišlumo.
Ieškau gyvenimo -
pasikliauju jautrumu.

Kaip tai baisu -
šaltyje eit, pūgoje.
Kas man paaiškins?
Kas tars "kartu eime"?

Pavasaris keliasi -
nepatogu beržui žirginėliai.
Langan krypsta akelės...
Taip ilgu namosna kelio.

Šventė - ne šventiška.
Prie pagalvės galvą lenkia.
Koks gi pavasaris? Ne šventė?
Kaip širdies sopulius išgyventi?

Širdis verkia viena.
Ir jausmuose dargana.
Kada taip iš tikro yra -
tada atsiranda išgyvenimuose liga.