Varškės pyragas.
Sviestas sviestuotas.
Neperšokęs griovio - nesakyk "Op".

Laigė drugeliai saulės šviesoje,
o ar gyvensime mudu rytojuje.
Ieškau minčių, vėjuje, šviesoje laisvoje,
noriu surašyti akimirką šioje tyloje.

Vasaros jausmas, mano akyse,
mano rankose, mano širdyje...
Noriu kad būtų jauku ir džiugu,
ieškausi pievoje išmėtytų sagų. . .

Saulės spinduliuose, sužydi gėlės.
Kiekvienoje pievoje kirba mintys ir vėlės.
Tos gėlės mielos, ir drugeliai nardo tarp jų,
noriu aš grįžus - namų gerų ir jaukių.

Aš neišlavėjusi, išsakyti gilius jausmus,
mano sijonas nesisuka, kada sukuosi aplink save,
negaliu apibūdinti tavo jausmo, man neaiškus jis.

Vaikai ir plėšrūnai. Kaip sunku man buvo augti tigriuku. Ar yra dykumoje vilkdalgių? O kiškių kopūstų?

Vienatvėje kalbuosi tik su vėju...
Kada tu atlėksi?
O plaukuose kedenasi lietus. . .

Rožiniai gipiūriukai, ir raudonos lūpos.
O man, taip norisi po egzamino pratrūkti.
Padūkusi širdutė... Ir neguodžia net Danguj Saulutė.
Labai noriu išsidūkti, net verkti pratrūkusi.

O ji tik laksto palei kultūrnamį su rožiniu džempu.
Aš žinau nieks negaili, tų kurie laiko egzaminus, tokių aiškių.
Noriu būti aš šviesa ir paukščiu,
bet negaliu pakilti, sparnas palaužtas tų panyčkų, baigščių.

Šis augalas daugiažiedis...
Bet kaip? Nu kaip, kad ir du ir daugiau...
Žiedas prie žiedo, o lapiukų nedaug.
Tiek tesiteirauju koks jo užvadinimas?
Norėčiau žinoti... Geltonžiedis ir tiek...
Nagi tiek tų žiedų - visa pieva...

Gražuolis puikusis narcizas...
Laukinis narcizas.

Pavasario išjautimuose,
pasiliko gėlelė Snieguolė...
Suko vai suko,
zyliutė guolį... Slėpėsi pūgoje.

Pavasaris pasveikino.
Žiema išsinešdino...
O taip kabarojasi,
snaigių ašaros debesio guolyje.