Mes pasmerkti pradėti iš naujo. Kito pasirinkimo nėra. Gal būtų gerai, jeigu būtų.
Pykau. Visą tave užsibarsčiau, išskyrus žvyrą. Važiuoji žiemos keliu - prisimeni ir iškart svajoji pamiršti, pyksti, kad vis dar prisimeni, o smėlis tarp dantų. Labai norėčiau, kad manęs nepražudytum.
Dar prieš kelias dienas nieko nebežinojau, o dabar rodos žinau viską. Ir svajoju apie tokias šventes, koks palengvėjimas.