Buvo jausmas, kad pasiilgau audros ir vėjo, tada atėjo tamsūs debesys ir prasidėjo kruša.

Tyčia.

Mėgstu muziką. Ar tai labai blogai? Tegu ir padeda neilgomis laiko atkarpomis, bet gali lydėti ir visą dieną.

Daug konkretybių. Iš kurių ir susideda laukimas. Kai užsidūzgiu - pradedu iš naujo nuo arklių ir viso kito ir taip išplaukiu.

Suprantu, kad dienos skirtingos ir kiekviena susiklosto savaip. Būna šventės, o būna ir kasdienybė. Bet ilgiuosi laiko prieš keletą dienų.

Atsiprašau, kad vėl apie save. Pastebėjimas apie senais laikais rašytą dienoraštį, kurį neseniai aptikusi skaičiau: vengiau žodžio "meilė". Rašydavau "kada ateis laimė".

Pasišikau vakar ir tai bus pamoka, stengsiuos nekartot.

Vakar vakare susidrumstė vanduo ir mintys, kurias šiandien nuraminau.

Nežinau, ar tai gerai, bet man labai gerai, kai suprantu.