Čia yra neišsenkantis šaltinis, ištisas gyvenimas, kaskart stebina.

Ryte išėjau įsidėmėdama kiekvieną žmogų, namą, daiktą, viską skaidriai ir aiškiai įsisąmonindama, galvojau, kiek tai išlaikysiu. Ir tada susimoviau. Bet vakare debesys vėl išsisklaidė ir buvo šviesu ten, kur buvusi saulė.

Tarp pataikymų ir nepataikymų, su planais ir svajonėmis, užspeista ir ištikta aiškumo.

Nesupratau ir pykau, bet vėliau išmąsčiau.

Man patinka čia su jumis būti, jeigu ir nusišneku. Ilgiuosi šito laiko.

Iš ilgametės pelkės nesusitepus neišlipsi.

Esu pasibaisėjus savo baikštumu.

Atleisk už vakar, man labai gėda ir labai skaudėjo.

Supratau, kad labai pasiilgau šviesos, ne dirbtinės, o tikros, lauko. Skubėjau čia kol šviesu, tegu ir sniego atspindžiais.

Pradedu atsigaut po vakar (sunki diena buvo). Gyvenkime. Per plikšalas ir pūgas ir stačius kalnus ir viską, kas dar bus.