Charley Chaplin Monsieur Verdoux
anxtyviausias mano matytas kino
pavyzdys pagal true crime.
Literatūrinių apraiškų būta gerokai
anxčiau.

Koger nesu matęs nė vieno rusko f
ape karų, tik kartais žvilgteldavau
į tekiką tuo laiku, kai nebuvo iš ko
rinktis.
Prisimenimuose liko ištisinis
barbarų klyksmas šaukiant Ura.
Ruskiai netur gero režisieriaus,
ką tai imituoj ir tiek. O štai Chaplino
filmai karo meto tematika kitas
reikalas. Vienas tox f suvis
postmoderno pavyzdys iš to laiko,
kai atseit postmoderno nebuvo.
Postmodernas ir karas. Mano
skaitytas ukrainiečio romanas
kaip tik toxai. Postmodernus
karo aprašymas. Karas kaip būvis.
Kaip kasdienybe ir tuo pačiu būvis,
kuriame tu karo jau veik ir nepastebi.

Peržvelgiau vieno orko vertimą
apie britą gyvenusį ir Ru, ir Ua.
Jis teisingai sak, kad ukrainiečiai
ir ruskiai veik nesiskiria. Tai jo,
juk jie slavai. Žinama, tas liūdin,
kaip ir tai, kai europuečiai sak,
jog jūs lietuviai esat ruskiai.
Kita vertus yra gi
motyvas, kodėl jis taip sako.
Suskis, lengvo gyvenimo mėgėjas,
hedonistas, įkliuvo į Rusyno
propagandos pinkles. Gal įkliuvo
gerdams viskį už vairo, ką gyrėsi darąs,
gal pervažiavo kokį orką.
Užtat dabar groja orkų balalaika.
Jis jau ne brits, jis orx.

Patinka žiūrėt pro pusiau uždengtą langą.

Vienoje pusėj pilka užuolaida, kitoj
geltonas pienių laukas.

Jau mažiausiai antras biržiškis žuvo kare su ruskigalių orkais Ukrainoj. Krosnį atvežęs
biržietis fb reklamuojas kaip karys, bet sakė
į kariuomenę negrįšiąs. Krosnikė gera,
bet pastebėjau, kad rudenį buvo daug brangesnės,
šį pavasarį atpigo. Sezoninis reiškinys.

,


vienas žmogus  nusipirko dvi
pižamas, vieną vienaspavę, pilką,
vėsią, netikro šilko, turguje, o kitą
tamsiai žalią su kvadračiokais, ploną,
bet šiltesnę, daugmaž A klasės
šiluminės varžos, parduotuvėj ir nutarė
pamainom jas vilkėdamas
neskelt iš lovas. Keldavos jis tik
skalbt pižamos, į turgų pirkt bulvių,
pieno ir pomidorų eidavo su pižama,
paskutinįkart krintant lapams.

Blogio dvelxmas

Amfibolija

Unxčiau vargingasai Kauns turaj
Ubagų partiją ir jos vadų Šustauskį.
Pamatydavau tą veikėją ir
darydavas šleikštu. Kaunas ir
jo gatves apskritai vimde.
Dabarties ir Kauns, ir miestai
Letuvos pastvarke. Ubagų partijas
gal neblik. Pardatuvese nelik
tarybinių skudurų smarves.
Muselių da būn, bet smarve
tik vakarais, Šiaulių Akropoly,
Maximos daržovių ir vaisių skyriuj, kai
diklofosu muselas purškia, o
pirkėjų mažai ir nėr kam tuos
diklafosa debesis išnešiot.
Aini ir galvoki - kuo čia smirdž?
Pelėsiniu sūriu, pūvančiam bulvem
ar ruskių autais, kurių kasdien
vis daugėja. Bet tie autų jau gal
nebedėvi.
Šustauska gal irgi nebėr, kaip ir autų.
Ažtat Lietuvų ištik kita mara epidemij.
Vėl sugrįž socdemai ir da atsived
kitus driskius su sau. Pavyzdžiui
Nemuna aušrininkus.
Jie privalės kelt kai kurių medikų
atlyginimus, nes taip buvusios
valdžios numatyta. Kai kurių -
gydytajų ir slaugytajų. Ažtikrinu
jumi, med įstaigase dyrb ne tik
gydytajai ir slaugytajas, pastaik
ir kitos veislas sutverymų.
Kai apsyvynau kaime, atvarius iš
jo Siauliuos net loštelt noris.
Unxčiau Šiaula nepatik muni.
Šūdmesčiu vadinau. Ir daba
Šiaulių šūdmestiškums niekur
neding, bet pavyzdžiui pavyzdžių
jumi aš nepateixiu. Santykis su
niestu pakit, pakyta požiūria kamps,
mat daba aš kaimietis. Bet pats
požiūris neprapuol, jis liek,
vystas ir evaliucionuoj. Pats miests
irgi vystas. Kuria linkme?
Tixliai nežinau, bet daugmaž galiu nusakyt.
Evaliucianavima iš šūdamiesčio į
normalų miestą kryptim. Šiaulių
nevadinu pravinciju, taip Šiaulius
vadin sostines gyvyntajai. Da sak,
ka Šiauliai iš šūda vašką išspaudž.
Šiauliai mok. Sugeb.
Ape šūdvaškiškumą, šūdą ir vašką.
Šūdvaškiai yra tokie gabūs
menininkai arba amatų meistrai,
kurie gal iš bet ko padaryt bet ką.
Ne bile ką, bet bet ką. O jei šiauliečiai
tam gabūs, kaip pastebi vilniečiai,
tai, manau, ka Šiauliuos reik
steigt šūdvaškio muziejų. Kitokių
čia y daug.
So, mana manymu ir teip didelas
kai kurių medikų algas kils.
Kyla nuolat. Nekyla tik tų medikų
aborigeniškumas. Neskeičia
smulkiosias karupcijas požymiai,
kai med įstaigoj atliekami fiktyvūs
tyrimai. Pinigus nulup, o tyrimus
išraš iš lubų.
Neskeič gydytajų seselas, kurios
neretai, koger turėt dirbt tam tikruos
namuos, bet ne med įstaigose.
Įdamu tai, kad pagal viskų
sprendžiunt, kai kurios gydytojų
seselės neaptarnauj klientų, kaip
jau senokai praminti ir tebevadinami
pacientai, bet išskirtiniu būdu
tarnauj gydytajam.
Nesikeičia nė gydytajai. Šita žmonių
veisla daras vis labiau nežmonišk.
Rašo receptus vaistam kurių
Lietuvos vaistines netur. Paklausti
ape ligą atsako klausimu - o tu
Esveikatą pažįsti? Kreipkis į
Esveikatą, tamsuoli!
Gydytajai neskeič, o jų paklodiškosios
seselės su haremiškumo požymiais
irgi nežad keistis. Užtat jų algos kyl.
Norėčiau ir aš taip kilti. Lietuva buvo
ir yra astronautų kraštas. Čia visa
kas kyla. Lietuva yra Kosmosas.
Lietuva yra Superorbita.
Noriu tikėti, kad atėję socdemai
ir kiti driskiai šio kilimo nesustabdys.
Nepavyx!

Tai štai, prasdėjus, kad ir tokiam
vasariškam rudeniui, nebesnori
mūvėt šortų. Nesnor išsirengus
sedėt un beržinia rąstą pakelta unt
dvejų plytų ir žievint lazdyna pagalių
peiliu.
Turbūt atain senatve. Taip žmones
im ait savęsp. Kliedėt, kaltint kitus
eidžizmu ir amžėjimo prablemas nesupratimu.

iš pastariaus kalbos - gyvenę žmones jau nebegyvena
eidamas pakele matau - ramunes veidas jau pasena

Labai daug tiurbanų Šiauliuose.