Tavo mintys per duag gilios, kad jas suprasčiau...
Tavo akys per daug šviesios, kad juose paskęsčiau...
Mano pasaulis per daug mažas, tau neužtenka vietos.
Tavo laisvė ne man, svajonės ir vėl pavirto dūmais ir išsisklaidė...
Per greitai

Tavo akyse telpa visas mano pasaulis...
Tavo žodžiuose atsispindi visos mano mintys...
Savo lūpomis tu lieti mano širdį.
O po to nuo apdulkėjusio kelio aš rankioju šukes.
Ar galima bus suklijuoti?

Myliu gyvenimą, nes tu jame.
Myliu tave, nes tu mano gyvenimas.

Aš pasiilgau muzikos...
Ritmingo širdies plakimo,
Bet kažkada ją girdėjau.
Ji tilpo mano delnuose
Tada nenorėjau pabusti...

Kai kažką baigi, jautiesi laimingas.
Laimė, kad sugebi,
Laimė, kad gali,
Laimė, kad moki...

Gal dėl tų kelių trumfo minučių mes ir gyvenam? Aš taip... Nes gyvenimas tai daugybė išbandymų.
Nemoku pralaimėti...

Vakar laišką seną skaičiau,
Tavo ašarom kažkada sudrėkintą...
Tavo nuotaikas siela jaučiau
Gyvenimas deja nekinta...

Atsimeni aš tau padėjau kažkada
Kai buvome arti viens kito...
Aš tavo klausimuose sau atsakymus radau.
"Gyvenimas deja nekinta..."

Nedaug džiaugsmo,
Daug daugiau skausmo...
Bet daugiausia pilkos kasdienybės.

Jei aš turėčiau nors gabalėlį tos laisvės, kuri sklinda iš tavęs. Jei aš galėčiau mėgautis tavo kvapais kiekvieną dieną. Jei aš galėčiau taip pat visiems šypsotis. Jei aš mokėčiau džiaugtis gyvenimu. Jei aš išraučiau tą jausmą iš savo širdies. Kuriam net negaliu duoti pavadinimo. Jei galėčiau atsukti laiką atgal ir tiesiog kai ką truputi pakaisti. Ir dar milijonai "jei". Bet gal tada šiandien galėčiau šypsotis?
Ir laikas, kuris spaudžia ir deja niekada nesustoja. Laikas, kuriam aš dėkinga už gyvenimą ir nekenčiu už savo pačios purvinas nuodėmes.
Norėčiau, bet nemoku persiplėšti į dvi puses... O mane kiekvieną dieną priverčia rinktis.

Nekenčiu gyvenimo...
Nes meilės jame neegzistuoja

Aš liūdna, nes...
...noriu to, ko negaliu turėti
...gyvenu be tikslo, taip "stumiu laiką"
...negaliu suprasti ar iš viso esu čia reikalinga

Nereikalingus daiktus išmetu...dažniausiai pavasarį

...kai nevyksta nieko naujo. Viskas taip pat. Laiko stumimas. Iki savaitgalio, iki mokslo metų pabaigos, iki vasaros. O kas toliau? Bus geriau? Gal? O jeigu ne..?

Gyvenime nėra tiesų, gyvenime nėra teisybės. Viskas aplinkui padengta plonu  melo sluoksniu. Nuotaika neatspindi žmogaus išgyvenimų... Iš išvaizdos atrodantis piktai žmogus, širdyje slepia meilę ir atvirkščiai.

Variantų milijonai
Vėl beviltiška...

Skubu, šypsausi, nuolat kažką planuoju, nebūdama laiminga