sedziu prie knygu, o mintys duodasi kaip pamisusios blakes diedo kalnieriuje: tai isnyra spaudos konferencija, kur aktorius, kalba kalba apie savo santyki su "sia" pjese, kalba kalba, net girdziu ka, o paskui metu degtuka ir jis ima degti - uzsiciaupia. aha, viena haliunke baigta, galiu toliau skaityti.
tada sna prisimenu kaip 04 men sventem prosseneles 100 metu jubilieju: atvare vietine tv, keturios bobos (viena socialine darbuotoja, kita - Gulbinienes imones atsove, kuri atveze torta su "100" israizyta, trecia buvo kaimyne su kostiumeliu, o ketvirta kazkokia is savivaldybes).dar prisimenu, kaip vice meras sedejo ant sofos, o atrode kad Kryme sedi, nes babos bute sienos foto tapetais ismustos. paskui visos bobos klega, ura skanduoja, o prossene sedi susiguzus, nes nei 5 , nei 10 viskas. tada baigiau visas vizijas (aisku, viriau 15 kartu arbata, kava tvojau) ir vietoj referato parasiau toki ese, kurio esme, kad men kritika yra gaidys. t.y. "meno kiritka priklauso zemesnei transcendencijos liudijimo rusiai, nes "izodindama" pirmini meno objekta is jo septynis kartus isciulpia energija, perteikiama kruvi. o recipiento akistata su pirminiu objektu yra nepakartojima ir nepamainoma".

sedziu prie knygu, o mintys duodasi kaip pamisusios blakes diedo kalnieriuje: tai isnyra spaudos konferencija, kur aktorius, kalba kalba apie savo santyki su "sia" pjese, kalba kalba, net girdziu ka, o paskui metu degtuka ir jis ima degti, vopsim - uzsiciaupia. aha, viena haliunke baigta, galiu toliau skaityti.
tada sna prisimenu kaip 04 men sventem proseneles 100 metu jubilieju: atvare vietine tv, keturios bobos (viena socialine darbuotoja, kita - Gulbinienes imones atsove, kuri atvese torta su "100" israizyta, trecia buvo kaimyne su kostiumeliu, o ketvirta kazkokia is savivaldybes).dar prisimenu, kaip vice meras sedejo ant sofos, o atrode kad Kryme sedi, nes babos bute sienos foto tapetais ismustos. paskui visos bobos klega, ura skanduoja, o prosene sedi susiguzus, nes nei 5 , nei 10 viskas. tada baigiau visas vizijas (aisku, viriau 15 kartu arbata, kava tvojau) ir vietoj referato parasiau toki ese, kurio esme, kad men kritika yra gaidys. t.y. "meno kiritka priklauso zemesnei transcendencijos liudijimo rusiai, nes "izodindama" pirmini meno objekta is jo septynis kartus isciulpia energija, perteikiama kruvi. o recipiento akistata su pirminiu objektu yra nepakartojima ir nepamainoma. Zudykime kritikus - jiems visi getai, sitiems sudrams".

aiman, kaip man sirdy negera...

primelavau i kaire, i desine, apatija mane karunavo, is kauno pelkes nepasijudinu ir ne nervo nesuvirpinu, kad praleidau aukso vertes susitikimus su aktoriu genijais is rusijos. uztat su vietiniais genijais nepraleidau. o uz tai kvailumas pro mane tooooki kankana paleidom, kad sedziu kaip zasis farsiruota.

gal galetumete vaivai grainytei instaliuoti daugiau proto arba gerai prilupti su kokiu geresniu krokodilo odos dirzu - durnesnes mergos, atsiprasant, macius nesu.

Elena Žalinkevičiatė-Petrauskienė
Gimė 1909 09 23 Padustėlyje, Zarasų rajone.
Mirė 1986 05 23 Vilniuje.
1920-1922 mokėsi privačioje A.Sutkaus vaidybos mokykloje, vaidino “Vilkolakio” bei Tautos teatruose. 1922-1941 dirbo Valstybės teatre, 1941-1944 Kauno miesto teatre, 1948-1950 Kauno muzikiniame teatre, 1950-1952 Liaudies dainų ir šokių ansamblyje, 1956-1957 LTSR valstybiniame akademiniame dramos teatre. 1930 išleido eilėraščių rinkinį “Eskizai”, išvertė dramų bei operų libretų, parašė pjesių Alės Sidabraitės slapyvardžiu.
Vaidmenys Valstybės teatre
1921 04 26 Julijona Raudonauskienė – S.Kymantaitė, “Pinigėliai”, rež. K.Glinskis;
1921 09 28 Irma – M.Glasas ir Leinas, “Potašas ir perlamutras”, rež. K.Glinskis;
1922 04 04 Sofi – Friedrich von Schiller, “Klasta ir meilė”, rež. J.Petrauskas;
1922 11 23 Magdė – Eduard von Keyserling, “Pavasario auka”, rež. K.Glinskis;
1922 12 14 Onytė – A.Fromas-Gužutis, “Ponas ir mužikai”, rež. K.Glinskis;
1923 04 10 Essi –George Bernard Shaw, “Atskalūnas”, rež. K.Glinskis;
1923 05 22 Liusi Hensel – Liudwig Fulda, “Glušas”, rež. K.Glinskis;
1923 11 02 Klodina – Moliere, “George Dandin, arba Sugėdintas vyras”, rež. K.Glinskis;
1923 11 11 Barbora – S.Čiurlionienė-Kymantaitė, “Aušros sūnus”, rež. K.Glinskis;
1924 01 31 Rajina – George Bernard Shaw, “Šokolado kareivėlis”, rež.K.Glinskis;
1924 02 06 II-oji duktė – Maurice Meaterlinck, “Nekviestoji viešnia”, rež. B.Dauguvietis;
1924 02 06 Tulpė – Gerhard Hauptmann, “Hanelė”, rež. B.Dauguvietis;
1924 02 15 Marė – Maironis, “Kęstučio mirtis”, rež. B.Dauguvietis;
1924 03 25 Leoni de la Vilgontje – Eugene Scrine ir E.L’Egouve, “Meilės dvikova”, rež.K.Glinskis;
1924 05 04 Bianka – William Shakespeare, “Otelas”, rež. K.Glinskis;
1924 05 22 Cherubinas – Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais, “Pašėlusi diena, arba Figaro vedybos”, rež. B.Dauguvietis;
1924 10 12 II merga – Vincas Krėvė-Mickevičius, “Skirgaila”, rež. B.Dauguvietis;
1924 11 08 Nermelskirchienė – Gerhard Hauptmann, “Vežėjas Henšelis”, rež. K.Glinskis;
1924 11 23 Bekampienė – Keturakis, “Amerika pirtyje”, rež. B.Dauguvietis;
1924 11 30 Paulina – Petras Vaičiūnas, “Sudrumsta ramybė”, rež. B.Dauguvietis;
1925 01 20 Luiza – Adolphe Philippe

tos aktorines lenteles, kurias turiu braizyti yra grynai kurvos.
sutraukiau dar viena likusia makedonietiska, sutriauskiau toki viena dalykeli, ziurejau, kaip viduramziu armenei vyksta saremiai, o fazanai aplink ja pritupimus daro, kaip vienuolyne avys rupsnoja duobes ir bobos gedulo rubais skerdzia gaidzius, kaip mirsta vietine ragana ir vagys ateina pasiimti jos kilimo. glosciau besimorciuojancia dizainerio-muzikanto kate, o delfinu plakatus kabinantis jaunuolis vare monologus apie operatoriu privacias mokyklas, kristus dave jegu viska istverti, nors akimis zudziau viska is inirsio. paskui susipakavau is isejau. braizyti lenteliu.

spintoj susispiete melynas, vesus ukas, kuris kakta priliecia, idreskia.

Vaiva tu nustebsi bet hahahaah. Sveikuciuke Meze:)) kaip gyveni. kazkoki burta padarei. Nes as cia zaidziau su kompu belekiek ir va kas nutiko as tapau tu:). Cia minuciukei visai viena ir vieninteli tik karta. bet jauciu gerai zvygtelsi radus sita pas save. Miegas yra motinos ikapes. einu.

kambary suburtavau keleta ritualu su tibetietiskais smilkalais, bet vis vien tos merogs ruuuuuzava aura (austejos terminas) solo varo. eiciau gal net miegoti, nes mano aritmija jau alinti ima. po galais, kai pasiziuriu, kad dar laukia lenteles su E.Zalinkevicaites-Petrauskienes 300 fotografiju aprasymais, inventorizaciniu numeriu suvedimais, silpna darosi. nu geriau jau meskas sukuoti, nei muziejine praktina atlikineti.

as TIKRAI primadieni padarysiu tooooooooki mitinga prie dekanato, kad gogoliskas karnavalas gausis. ir mano metai cekijoj bus kaip buve. ta balta rojali prudnikovo laukais paleisiu, ziurkem uzsiundysiu visa rektoriata. jei jautresne buciau, apsizliumbciau del cekijos. tiek vilciu dejau, kad isvaziuosiu, dingsiu is sito konteksto...
bet as tikrai dingsiu is cia!