Zudykime meno kritikus, situs shudrus!

sedziu prie knygu, o mintys duodasi kaip pamisusios blakes diedo kalnieriuje: tai isnyra spaudos konferencija, kur aktorius, kalba kalba apie savo santyki su "sia" pjese, kalba kalba, net girdziu ka, o paskui metu degtuka ir jis ima degti, vopsim - uzsiciaupia. aha, viena haliunke baigta, galiu toliau skaityti.
tada sna prisimenu kaip 04 men sventem proseneles 100 metu jubilieju: atvare vietine tv, keturios bobos (viena socialine darbuotoja, kita - Gulbinienes imones atsove, kuri atvese torta su "100" israizyta, trecia buvo kaimyne su kostiumeliu, o ketvirta kazkokia is savivaldybes).dar prisimenu, kaip vice meras sedejo ant sofos, o atrode kad Kryme sedi, nes babos bute sienos foto tapetais ismustos. paskui visos bobos klega, ura skanduoja, o prosene sedi susiguzus, nes nei 5 , nei 10 viskas. tada baigiau visas vizijas (aisku, viriau 15 kartu arbata, kava tvojau) ir vietoj referato parasiau toki ese, kurio esme, kad men kritika yra gaidys. t.y. "meno kiritka priklauso zemesnei transcendencijos liudijimo rusiai, nes "izodindama" pirmini meno objekta is jo septynis kartus isciulpia energija, perteikiama kruvi. o recipiento akistata su pirminiu objektu yra nepakartojima ir nepamainoma. Zudykime kritikus - jiems visi getai, sitiems sudrams".

aiman, kaip man sirdy negera...